Prieš metus įsigaliojo Lietuvos Respublikos gaminių ir paslaugų prieinamumo reikalavimų įstatymas (toliau – Įstatymas). Praėjus metams, matoma apčiuopiama pažanga įgyvendinant prieinamumo reikalavimus, nors iššūkių dar išlieka.
Įstatymas, kuriuo Lietuvoje įgyvendinamas Europos prieinamumo aktas, įtvirtino aiškius reikalavimus gaminiams ir skaitmeninėms paslaugoms. Šiais reikalavimais siekiama užtikrinti, kad gaminiai ir paslaugos būtų kuriami pagal universalaus dizaino principus ir jais galėtų naudotis kuo platesnis žmonių ratas, įskaitant asmenis su negalia. Šiandien prieinamumas jau tampa svarbiu standartu atskiruose verslo sektoriuose.
Įgyvendinant Įstatymo nuostatas, prie Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros įsteigta Gaminių ir paslaugų prieinamumo klausimų koordinavimo komisija. Joje visuomeniniais pagrindais dirba ministerijų, rinkos priežiūros institucijų, verslo, mokslo ir nevyriausybinių organizacijų atstovai. Komisija nagrinėja aktualius prieinamumo klausimus, teikia pasiūlymus valstybės institucijoms ir skatina gerosios praktikos sklaidą.
Agentūra organizuoja Komisijos veiklą, kviečia institucijas, verslą ir nevyriausybines organizacijas aktyviai įsitraukti į prieinamumo reikalavimų įgyvendinimą bei dalintis patirtimi. Siekiama, kad skaitmeninio prieinamumo užtikrinimas taptų tokia pat įprasta praktika kaip ir fizinės aplinkos pritaikymas.
Svarbus pokytis pastebimas ir viešųjų pirkimų srityje – prieinamumo reikalavimai vis dažniau tampa vienu iš vertinimo kriterijų. Ekspertai pabrėžia, kad prieinamumo sprendimus svarbu numatyti dar pirkimo pradžioje: tinkamai juos įdiegus iš karto, ateityje galima išvengti papildomų išlaidų ir užtikrinti platesnį paslaugų prieinamumą.
Gerosios praktikos pavyzdžiai įkvepia
Per praėjusius metus Lietuvoje atsirado sėkmingų prieinamumo įgyvendinimo pavyzdžių:
- Bankų sektoriuje diegiami sprendimai, leidžiantys klientams su negalia savarankiškai naudotis paslaugomis: taikomos „teksto į kalbą“ technologijos, Brailio žymėjimas, taktiliniai sprendimai, pritaikyti bankomatai ir kortelės.
- Skaitmeninė mokymo(si) aplinka „EDUKA klasė“ pradėjo sistemingai pritaikyti elektroninius vadovėlius įvairių poreikių turintiems mokiniams, suteikdama galimybę keisti tekstą, kontrastą, įjungti įgarsinimą.
- Sostinėje įdiegtos atnaujintos JUDU viešojo transporto kortelės su Brailio raštu ir lengviau atpažįstama forma, pritaikytos regos negalią turintiems keleiviams.
Šie pavyzdžiai rodo, kad net ir iš pirmo žvilgsnio nedideli sprendimai gali turėti reikšmingą poveikį žmonių kasdieniam gyvenimui „Džiugina tai, kad prieinamumas vis dažniau tampa realia institucijų ir verslo darbotvarkės tema. Matome gerų pavyzdžių, ypač bankų sektoriuje, taip pat girdime apie prieinamumo reikalavimus viešuosiuose pirkimuose, tačiau dar ne visada pavyksta užtikrinti, kad jie būtų tinkamai įgyvendinti praktikoje. Visi mokomės eiti tuo pačiu keliu – nuo formalaus reikalavimo prie realiai veikiančio prieinamumo“, – pabrėžė komisijos narys, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos viceprezidentas Vilmantas Balčikonis. Jo teigimu, prieinamumas neregiams ir silpnaregiams reiškia galimybę savarankiškai naudotis interneto svetainėmis, mobiliosiomis programėlėmis, bankomatais ir savitarnos terminalais.
„Kortelių atnaujinimas – nors iš pažiūros nedidelis, tačiau reikšmingas žingsnis kuriant tvaresnę bei visiems prieinamą viešojo transporto sistemą. Naudodami perdirbtą plastiką ir pritaikydami korteles regos negalią turintiems žmonėms, siekiame užtikrinti, kad mūsų paslaugos būtų patogios kiekvienam be išimties. Šiuos sprendimus kūrėme glaudžiai bendradarbiaudami su Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos nariais, todėl jie atspindi realius keleivių poreikius bei lūkesčius“, – sako Jurgita Gaidienė, JUDU Vertės klientams kūrimo padalinio vadovė.
Iššūkių išlieka
Nepaisant pažangos, kai kuriose srityse prieinamumo reikalavimai vis dar ne visuomet įvertinami diegiant naujus sprendimus.
Agentūros direktorė Eglė Čaplikienė atkreipė dėmesį, kad prieinamumo užtikrinimas nėra vienkartinis projektas – tai tęstinis procesas, reikalaujantis nuolatinių atnaujinimų, testavimo ir bendradarbiavimo tarp suinteresuotų šalių. Todėl prie šių klausimų reikės grįžti ateityje, stiprinant planavimą ir sąmoningumą.
„Pastebime, kad geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai skaitmeninės paslaugos testuojamos kartu su skirtingas negalias turinčiais naudotojais – regos, klausos, judėjimo ar pažinimo“, – sakė ji. Institucijos, verslo organizacijos ir nevyriausybinis sektorius kviečiami aktyviai prisidėti prie prieinamumo užtikrinimo: dalintis patirtimi, skleisti gerąją praktiką ir teikti pasiūlymus. Tik bendromis pastangomis galima kurti aplinką, kurioje gaminiai ir paslaugos būtų prieinamos visiems.
About the Author
