Pastaruoju metu viešojoje erdvėje besikartojantys pranešimai apie salmonelėmis užterštą ir iš prekybos atšaukiamą vištieną kelia nerimą vartotojams ir neišvengiamai veikia visos kategorijos reputaciją. Lietuvos paukštininkystės atstovai atkreipia dėmesį, kad viešose diskusijose dažniausiai kalbama apie pačius incidentus, tačiau gerokai rečiau – apie produkto kelią iki vartotojo ir maisto saugos užtikrinimą visoje tiekimo grandinėje.
„Kiekvienas maisto saugos incidentas pirmiausia kenkia vartotojų pasitikėjimui. Problema ta, kad dažnas žmogus nemato skirtumo tarp skirtingų gamintojų, skirtingų tiekimo grandinių ar net skirtingų šalių kilmės produkcijos. Vartotojas pamato antraštę apie salmoneles vištienoje ir neretai pradeda abejoti visa kategorija. O juk viena antraštė gali pakenkti dešimtims gamintojų, kurie su konkrečiu atveju neturi nieko bendra“, – sako Lietuvos paukštininkystės asociacijos (LPA) vadovas Gytis Kauzonas.
Pasak jo, viešojoje erdvėje daug dėmesio skiriama pasekmėms, tačiau kur kas mažiau kalbama apie priežastis ir galimybes atsekti produkto kelią.
„Kai viešumoje pasirodo pranešimas apie nesaugią produkciją, dažniausiai sužinome, kur produktas buvo parduotas, supakuotas ar perdirbtas. Tačiau maisto sauga prasideda gerokai anksčiau. Ne mažiau svarbu suprasti, iš kur atkeliavo žaliava, kokį kelią ji nuėjo ir kaip greitai galima atsekti visą grandinę nuo pirminio tiekėjo iki galutinio produkto. Būtent atsekamumas šiandien yra vienas svarbiausių maisto saugos elementų“, – teigia G. Kauzonas.
Anot jo, kuo tiekimo grandinė trumpesnė ir skaidresnė, tuo lengviau užtikrinti kontrolę, operatyviai identifikuoti rizikas ir imtis veiksmų, jei jų prireikia.
Pastarųjų savaičių informacinis fonas paveikia ir tuos gamintojus, kurie su viešai aptariamais atvejais nėra susiję, sako didžiausio Lietuvoje vištienos gamintojo „Vilniaus paukštyno“ vadovas Saulius Petkevičius.
„Viešojoje erdvėje aptariami atvejai nėra susiję su „Vilniaus paukštyno“ produkcija. Vis dėlto matome, kad pasitaiko žmonių, kurie perskaitę antraštes, šiuos atvejus automatiškai susieja su visa Lietuvoje gaminama vištiena ar net konkrečiai su mūsų prekės ženklu“, – sako S. Petkevičius.
Pasak jo, maisto sauga šiandien yra viena griežčiausiai kontroliuojamų sričių visoje maisto pramonėje.
„Maisto sauga nėra vienkartinis patikrinimas. Tai nuolatinis procesas, apimantis visą gamybos grandinę. Per metus atliekame daugiau kaip 200 tūkst. laboratorinių tyrimų – tiek savo laboratorijoje, tiek nepriklausomose akredituotose laboratorijose. Kontrolė vykdoma visuose etapuose – nuo biosaugos ūkiuose ir žaliavų vertinimo iki galutinio produkto. Tokia sistema reikalauja nuolatinių investicijų, tačiau tik taip galima užtikrinti aukščiausius maisto saugos standartus ir vartotojų pasitikėjimą“, – teigia Vilniaus paukštyno vadovas.
Lietuvos paukštininkystės asociacija ragina vartotojus vertinant viešojoje erdvėje pasirodančią informaciją atkreipti dėmesį ne tik į skambias antraštes, bet ir į oficialiai pateikiamus duomenis, produkto gamintoją bei jo atsekamumą.
„Kiekvienas atsakingas gamintojas yra suinteresuotas, kad vartotojus pasiektų saugus produktas. Todėl kalbėdami apie maisto saugą turime vertinti ne tik pavienius incidentus, bet ir tai, kaip veikia visa sistema – nuo žaliavos kilmės ir tiekimo grandinės iki galutinio produkto kontrolės. Tik skaidrus atsekamumas leidžia greitai identifikuoti rizikas ir užtikrinti vartotojų pasitikėjimą“, – sako G. Kauzonas.
About the Author
