Respublikinės Šiaulių ligoninės Geriatrijos bei Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos skyrių sienas papuošė išskirtinė paroda. Tai – ypatingų poreikių vaikų darbai, sukurti vadovaujant specialiajam pedagogui, dailininkui ir LRT Metų žmogui Valdui Kančauskui. Daugiau nei 20 metų šiai veiklai atidavęs mokytojas kartu su savo mokiniais įrodė: menas neturi ribų, o sindromai ar diagnozės negali sustabdyti talento. Ligoninės direktorius Darius Praninskas, dėkodamas Lietuvą visame pasaulyje garsinantiems Kelmės specialiosios mokyklos auklėtiniams, patikino, kad kūriniai į ligoninę atnešė ne tik spalvas, bet ir gilią viltį, kurios čia esantiems pacientams kartais reikia labiau nei vaistų.
Nuo pirmųjų kompiuterio paspaudimų iki pasaulinio pripažinimo
Parodoje eksponuojami darbai gimė iš unikalaus kūrybinio proceso, sujungusio technologijas ir vaikų vaizduotę. V. Kančauskas pasakoja, kad viskas prasidėjo nuo paprasto fotografavimo ir nuotraukų redagavimo kompiuterinėmis programomis. Netrukus vaikai patys pradėjo piešti ekrane, o rezultatai nustebino net patį vadovą. Šiandien jaunųjų menininkų kurti vektorinės tapybos ir skaitmeninės dailės darbai jau nebetelpa Lietuvos rėmuose.
Jaunųjų autorių kūryba jau žavi žiūrovus JAV, Japonijoje, Pietų Korėjoje, Australijoje, Vokietijoje, Ekvadore bei Indijoje. Kūriniai kabo JAV ambasados rezidencijoje Vilniuje, o dalis darbų buvo padovanoti kadenciją baigusiai LR Prezidentei Daliai Grybauskaitei. Vaikų piešiniai, lydimi garsių atlikėjų, keliauja per Europos sostines – nuo Briuselio iki Italijos ir Austrijos.
Vienas ryškiausių parodos akcentų – autizmo spektro sindromą turinčios mergaitės Anos piešinys, perkeltas ant šilko audinio. Šis kūrinys jau kilo į dangų LR Prezidentūroje, Indijos Baltojoje dykumoje, Jungtinėje Karalystėje bei Baltijos šalyse, o ateityje siekiama, kad šis „Taikos ir Laimės Angelas“ taptų universaliu pasauliniu simboliu.
Įkvepiantis besmegenis ir pažadas „nematomiems“ žmonėms
V. Kančauskas neslepia, kad kelias nebuvo lengvas. Pradžioje visuomenė sunkiai tikėjo, kad tokius sudėtingus skaitmeninius kūrinius vaikai gali nupiešti patys. Ledus pralaužė Martyno Mažvydo bibliotekoje pristatytas dokumentinis filmukas, parodęs realų kūrybos procesą. Netrukus sekė visuomenės įvertinimas – LRT metų rinkimuose radijo klausytojai V. Kančauską išrinko Metų žmogumi.
Visgi didžiausiu stimulu eiti pirmyn pedagogui tapo viena jautri istorija: „Lietuvoje vyko kalėdinių atvirukų konkursas. Septynerių metų berniukas Saulius nupiešė senį besmegenį su ryškia raudona širdimi. Kai nustebęs paklausiau, kam ta širdelė, juk ji čia ne prie ko, vaikas man paprastai paaiškino: „Tai jis gyvas“. „Tai mane įkvėpė nesustoti ir padaryti viską, kad „nematomų“ žmonių šiame pasaulyje nebebūtų,“ – teigė parodos kuratorius, papasakojęs ne vieną skaudžią tų vaikų gyvenimo istoriją.
Mokytojas priduria, kad jį kasdien stiprina sunkaus likimo vaikų pasitikėjimas: „Tie vaikai manimi tiki, dabar turiu visą komandą ir nebegaliu jų pavesti.“
Stebuklai fronte: vėliavos, saugančios karių gyvybes
Nors darbai gimsta itin sudėtingomis finansinėmis sąlygomis, jų nešama žinia ir prasmė peržengia net meno pasaulio ribas. Iš vaikų piešinių gaminami originalūs maišeliai, o įspūdingas Angelo paveikslas buvo perkeltas ant vėliavų. Pirmosios vėliavos buvo pašventintos Paliandrių vienuolyne, o net 61 iš jų jau iškeliavo į Ukrainos frontą.
Šiuo metu 17 vėliavų yra Bučos vaikų namuose ir priešakinėse linijose. V. Kančauskas sulaukia sukrėtusių žinučių iš Ukrainos karių ir medikų – jie liudija, kad ši vaikų piešta Angelo vėliava Avdivkos apsuptyje ne vienam išgelbėjo gyvybę. Kariai ant jos rašo palinkėjimus ir perduoda iš rankų į rankas kaip dvasinę apsaugą. Vienos tokios vėliavos gamyba kainuoja apie 30 eurų, o gamybos apimtis šiuo metu stabdo tik riboti finansai.
Ant vieno iš piešinių, kurio paveikslą vadovas dovanoja ypatingais atvejais, puikuojasi ir paties Ukrainos Prezidento Volodymyro Zelenskio bei Lietuvos Prezidento Gitano Nausėdos parašai.
Įkvėpimas medikams ir pacientams
Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas Darius Praninskas, dėkodamas parodos kuratoriui, pabrėžė, kad ši diena ligoninės bendruomenei yra ypatinga: „Jūsų pasakojimas ir tai, ką darote, yra absoliučiai unikali istorija, kupina tikėjimo, bendrystės ir įkvėpimo įveikti sunkumus. Kiekvienas darbas – tai ne tik paveikslas. Už jų stovi vaikai, jų likimai, fantazijos ir išgyvenimai. Mūsų pacientams, kuriuos slegia ne tik ligos, bet ir metų našta, šio tikėjimo rezultatu labai reikia. Jūsų iniciatyva – be galo įkvepiantis pavyzdys mums visiems,“ – sakė D. Praninskas.
Respublikinė Šiaulių ligoninė – ne vienintelė gydymo įstaiga, kurios sienas puošia šie ypatingi darbai . Jau yra eksponuojami Kauno klinikų Vaikų ligų klinikoje, kur gydomi onkologinėmis ligomis sergantys vaikai, o bendradarbiaujant su Kauno hospisu, paveikslai buvo vežami sunkiai sergantiems pacientams į namus. Anot pedagogo, per organizaciją „Angelų sodai“ vaikai, kurie jau paliko šį pasaulį ir patys tapo angelais, toliau padeda vykti mažiems kasdieniams stebuklams.
Sisteminė problema: kas bus po to?
Parodos atidaryme dalyvavęs Egidijus Elijošius, Šiaulių savivaldybės vicemero pareigas ėjęs 2019–2023 metų kadencijoje Šiaulių LIONS klubo narys, pasidžiaugė, kad mokiniai pralenkia mokytojus. Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra ne diagnozės ar sindromai, o tai, kad žmogus kuria. Tačiau kartu iškėlė visiems skaudų klausimą, kurį dažniausiai užduoda tėvai: „O kas bus po to, kai vaikai išeis iš mokyklos ir nebebus Valdo globos?“
V. Kančauskas neslepia liūdnos realybės: „Po to – liūdesys. Išeinantiems vaikams padovanoju kompiuterius, bet kai nebėra nuolatinio skatinimo ir aplinkos, jų entuziazmas tiesiog išblėsta. Taip mes prarandame tikrus deimantus, galinčius sukurti pasaulinio lygio darbus. Vėl tenka ieškoti naujų talentų, procesas sukasi ratu, bet tai yra neteisinga.“
Pedagogo teigimu, Lietuvai reikėtų perimti Skandinavijos šalių patirtį, kur tokių talentingų kūrėjų integracijai ir veiklai skiriamas valstybės ar savivaldybių finansavimas. Dabar visas idėjas – nuo piešinių perkėlimo ant drabužių, planuojamų gaminti suknelių modeliavimo iki vėliavų gamybos – tenka generuoti ir finansuoti pačiam vadovui bei geros valios žmonėms.
Nepaisant finansinių sunkumų, paroda, iki rudens džiuginsianti Respublikinės Šiaulių ligoninės medikus ir pacientus, siunčia stiprią žinią visuomenei: šie ypatingi vaikai yra kartu su mumis. Kaip teigė ligoninės direktorius Darius Praninskas, akivaizdu, kad jie yra neįtikėtinai kūrybiški, jautrūs ir nuostabūs žmonės, kurie taip pat liūdi, džiaugiasi ir savo unikaliu pasaulio matymu gali keisti bei gelbėti pasaulį. Ypač kai šalia – labai talentingas ir savo profesiniam keliui pasišventęs žmogus.
About the Author
