Baltijos šalyse nuvilnijo tradicinės, jau dvyliktosios „Ignitis ON“ elektromobilių varžybos. Šiemet dalyviams teko išties ambicingas iššūkis – ilgiausias per visą renginio istoriją, maždaug 530 kilometrų ilgio maršrutas, sujungęs Kauną, Cėsį (Latvija) ir Tartu (Estija). Visgi šie šimtai kilometrų dalyviams tapo ne sekinančiu išbandymu, o proga dar kartą praktikoje patvirtinti tai, apie ką vis garsiau kalba energetikos bei automobilių rinkos ekspertai: elektromobilumas regione įžengė į naują etapą.
Vertinant šių varžybų rezultatus, specialistams į akis ypač krenta trys detalės. Pirmoji – elektromobiliai taip patobulėjo, kad varžybų metu daliai dalyvių taip ir neteko išbandyti įkrovimo stotelių, nes tikslui pasiekti pakako vienos įkrovos. Antroji – tie, kuriems prireikė sustoti papildyti energijos atsargų, įkrovimo taškų paieškose neužtruko, o ir būtini sustojimai buvo trumpi bei niekuo neišskirtiniai.
„Šiuos metus jau vadiname nebe elektromobilių proveržio, o naujos realybės metais. Pavyzdžiui, Lietuvoje jau vos 30 kilometrų spinduliu galima rasti bent vieną mūsų tinklo įkrovimo stotelę, todėl vairuotojai gali racionaliai susiplanuoti keliones be nereikalingų tolimų išsukimų nuo optimalaus maršruto. Vertinant visą regioną, praėjusius metus užbaigėme turėdami daugiau nei 1 800 įkrovimo prieigų Baltijos šalyse – tai yra net 65 proc. daugiau nei metų pradžioje“, – infrastruktūros padėtį apžvelgė pirmaujančio greitojo elektromobilių įkrovimo tinklo „Ignitis ON“ vadovas Eimantas Balta.
Pakeitė išankstines nuostatas
Trečioji svarbi detalė – ekspertai nuolat primena, kad pačios kelionės elektra varomu transportu yra ekonomiškai naudingesnės. Banko „Swedbank“ vyresnioji ekonomistė Greta Ilekytė, dalyvavusi šiose elektromobilių varžybose, pripažįsta, kad ir jos asmeninė patirtis renginyje pakoregavo turėtas išankstines nuostatas.
„Šios varžybos leido praktiškai įsitikinti, kad daugelis stereotipų apie elektromobilius jau seniai nebeatitinka realybės, o pati technologija yra pažengusi kur kas toliau, nei įsivaizdavau“, – pasakoja ekonomistė.
G. Ilekytė atvirauja, kad iki šio renginio jos žinios rėmėsi visuomenėje gana paplitusiais mitais, pavyzdžiui, kad elektra varomos transporto priemonės nuvažiuoja tik nedidelius atstumus arba kad jų kasdienis naudojimas, neturint nuosavos įkrovimo stotelės namuose, yra sunkiai įmanomas.
„Todėl labiausiai nustebino pati technologinė pažanga. Visiškai įkrauti naujos kartos elektromobiliai gali nuvažiuoti ir 700 kilometrų, todėl kasdienėms ar net ilgesnėms kelionėms jų galimybės yra kur kas didesnės, nei maniau. Negana to, svarbus ir ekonominis aspektas – elektra važiuoti yra kur kas pigiau nei benzinu ar dyzelinu“, – sako ji.
Lietuvos energetikos agentūros balandžio mėnesio duomenimis, nuvažiuoti 100 kilometrų kompaktišku elektromobiliu, kurio baterija įkrauta namuose, naudojant fiksuotos kainos dviejų laiko zonų naktinį tarifą, kainavo 3,59 euro, arba 3,1 karto pigiau, nei nuvažiuoti tą patį atstumą atitinkamu dyzelinu (11,25 euro) arba benzinu varomu automobiliu (11,10 euro).
Net ir kraunant elektromobilio bateriją tik itin greitojo įkrovimo stotelėse (6,81 euro), važiuoti juo buvo galima kone perpus pigiau nei iškastinio kuro degalais varomais modeliais.Be to, dažnai įsikraunantiems elektromobilį viešosiose stotelėse operatoriai pasiūlo ir palankesnių sąlygų. Pavyzdžiui, „Ignitis ON“ privatūs klientai gali rinktis mėnesinę įkrovimo prenumeratą: už fiksuotą mėnesio kainą siūlomą specialią įkrovimo kainą arba nuolaidą visame bendrovės tinkle.
Elektromobiliai taip pat turi kur kas mažiau besidėvinčių mechaninių detalių, todėl techninės priežiūros išlaidos reikšmingai sumažėja. Inovatyvios pagalbinės vairavimo sistemos, rekuperacinis stabdymas, kai stabdant gaminama elektros energija grįžta į bateriją, ir visiška ramybė salone, į kurį nesklinda vidaus degimo variklio ar transmisijos vibracijos, prisideda prie to, kad elektromobilis tampa ne tik tvaresniu, bet ir komfortiškesniu pasirinkimu.
„Taip pat didelį įspūdį paliko elektromobilių dinamika ir trauka – pagreitis pajuntamas akimirksniu, o vairavimo patirtis gerąja prasme labai skiriasi nuo tradicinių automobilių“, – teigia G. Ilekytė.
Infrastruktūros plėtra nesustoja
Ilgą laiką vienas didžiausių barjerų persėsti į elektromobilį buvo nuogąstavimai dėl įkrovimo stotelių trūkumo viešosiose erdvėse. Tačiau šių metų varžybos pademonstravo iškalbingą faktą – regioninė infrastruktūra tapo visiškai pajėgi užtikrinti sklandžią kelionę be rūpesčių per tris valstybes.
„Viešoji elektromobilių įkrovimo infrastruktūra paliko labai teigiamą įspūdį. Įkrovimo stotelės yra plačiai išsidėsčiusios ir lengvai pasiekiamos, todėl keliaujant nebuvo jokio nerimo dėl galimybės papildyti automobilio bateriją. Per visą kelionę neteko susidurti su neveikiančia stotele ar situacija, kai nebūtų buvę kur įkrauti automobilio“, – įspūdžiais dalijasi G. Ilekytė.
Be to, svarbus ne tik stotelių skaičius, bet ir jų vieta. Tinklo plėtotojai užtikrina, kad sustojimas taptų naudingai praleistu laiku.
„Manau, kad žmogui, svarstančiam įsigyti elektromobilį, infrastruktūros klausimas šiandien jau yra iš esmės išspręstas. Daugelis stotelių įrengtos šalia prekybos centrų, kavinių ar restoranų, todėl įkrovimo laiką galima išnaudoti kitoms veikloms“, – pastebi ekonomistė.
Iškalbinga ir „Ignitis ON“ statistika: vien praėjusiais metais šiame tinkle įkrautos energijos kiekis išaugo beveik 140 proc. ir pasiekė 10,9 GWh, o elektromobilius įkrovė net 41 tūkst. unikalių vartotojų. Pasak E. Baltos, šie rekordiniai plėtros rezultatai geriausiai įrodo, kad vairuotojams suteikiama visa reikalinga erdvė laisvai judėti.
„Diegiami itin galingi įkrovimo parkai, galintys vienu metu aptarnauti net dešimtis transporto priemonių šimtų kilovatų galia. Vairuotojai infrastruktūros plėtrą įvertina – įkrovimo sesijų skaičius toliau nuosekliai auga kartu su vis didėjančiu elektromobilių parku“, – apibendrina E. Balta.
About the Author
