Baudos už konkurencijos taisyklių pažeidimus Lietuvoje seniai nebėra simbolinės. Žiniasklaidoje netrūksta antraščių apie Konkurencijos tarybos paskirtas milijonines ar net dešimtis milijonų eurų siekiančias sankcijas. Tačiau pastaruoju metu daugėja ir kitokių signalų – pirmosios instancijos teismai vis dažniau naikina ar kritikuoja Konkurencijos tarybos nutarimus.
Tokiame kontekste verslui vis dažniau kyla praktinis klausimas: ar verta pripažinti pažeidimą už santykinai nedidelį baudos sumažinimą, ar racionaliau savo poziciją ginti teisme? Atsakymas nėra toks akivaizdus, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio, pastebi COBALT partnerė, ES ir konkurencijos praktikos grupės vadovė Rasa Zaščiurinskaitė ir COBALT ES ir konkurencijos teisės grupės vyresnysis teisininkas Edvinas Einoris. Vis stiprėjančiose diskusijose keliamas ir platesnis klausimas – ar dabartinė sistema labiau skatina bendradarbiauti, ar bylinėtis?
Naujai baudų metodikai – Europos Komisijos dėmesys
Nuo 2026 m. gegužės 1 d. pasikeitė baudų už konkurencijos taisyklių pažeidimus apskaičiavimo metodika.
Taisyklė, kad baudos gali siekti iki 10 proc. metinių pasaulinių įmonės ar įmonių grupės pajamų, išliko, tačiau pasikeitė metodika, lemianti, kaip greitai Konkurencijos taryba gali priartėti prie šios ribos.
Bauda skaičiuojama keliais etapais, o iki metodikos pakeitimų jau pirmasis galėjo labai greitai „užauginti“ baudą iki maksimalios 10 proc. ribos. Naujosios taisyklės įvedė griežtesnį apribojimą Konkurencijos tarybai: atlikus pirmojo etapo skaičiavimus, kai vertinama su pažeidimu susijusių pardavimų vertė, pažeidimo pavojingumas ir trukmė, gauta suma negali viršyti 5 proc. metinių pasaulinių įmonės ar įmonių grupės pajamų. Kitaip tariant, pirmasis skaičiavimo etapas nebegali iš karto privesti prie maksimalios baudos ribos.
Praktinis efektas, pasak COBALT teisininkų, gali būti reikšmingas. Jei įmonės pasaulinės pajamos siekia 30 mln. Eur, pagal ankstesnę tvarką bauda galėjo pasiekti maksimalią 3 mln. Eur ribą dar iki baudos koregavimo vertinant sunkinančias aplinkybes. Pagal naująją metodiką analogiškoje situacijoje pradinė suma negalėtų viršyti 1,5 mln. Eur, o prie maksimalios 3 mln. Eur ribos galėtų priartėti tik nustačius papildomas sunkinančias aplinkybes ar pagrindą papildomam atgrasymui.
Konkurencijos taryba šiuos įstatymo pakeitimus kritikuoja. Kritikos sulaukta ir iš Europos Komisijos (EK), kuriai kilo abejonių, ar naujoji tvarka atitinka Europos Sąjungos teisę bei užtikrina pakankamai veiksmingas ir atgrasančias sankcijas už konkurencijos teisės pažeidimus. Kaip neseniai paskelbė Konkurencijos taryba, EK prašo nurodyti, kokių veiksmų Lietuva ketina imtis, kad ištaisytų esamą padėtį.
Tačiau ar tikrai naujuosius pokyčius galima vertinti kaip „minkštesnę“ valstybės politiką, dėl kurios nuo šiol baudos visais atvejais mažės perpus? Nebūtinai.
Įmonių grupėms rizika išlieka labai didelė
Nors naujos taisyklės gali sumažinti finansinį smūgį pavienėms įmonėms, jos nekeičia vieno esminio dalyko – konkurencijos teisės pažeidimas gali tapti visos įmonių grupės problema.
Pastaraisiais metais Konkurencijos tarybos praktikoje matyti tendencija atsakomybę taikyti ne tik tiesiogiai pažeidime dalyvavusiai įmonei, bet ir jos motininei bendrovei (ar atskirais atvejais – ir kitai grupės įmonei).
Praktiškai tai reiškia, kad nedidelės bendrovės pažeidimas gali tapti didele visos grupės problema. Tokiu atveju bauda, nors formaliai neviršytų 10 proc. grupės pajamų, pačios pažeidimą padariusios bendrovės atžvilgiu gali priartėti prie visų jos metinių pajamų ar net jas viršyti. Panaši situacija susiklostė viename iš Konkurencijos tarybos nutarimų, kurį šių metų pavasarį pirmosios instancijos teismas panaikino.
Todėl konkurencijos pažeidimų rizika įmonių grupėse nėra tik lokali. Vienos įmonės veiksmai gali tapti visos grupės finansine ir reputacine rizika, o baudos gali išaugti eksponentiškai.
Prisipažinti ar ginčytis?
Konkurencijos taryba skatina įmones bendradarbiauti ir pripažinti padarytus pažeidimus. Tai suprantama: pradėti tyrimai baigiami greičiau, institucijos resursai naudojami efektyviau. Tačiau praktinis klausimas išlieka – ar dabartinės paskatos verslui yra pakankamos?
Lietuvoje už pažeidimo, dėl kurio jau pradėtas tyrimas, pripažinimą bauda mažinama 10–15 proc. Tai nėra nereikšminga lengvata. Vis dėlto, kai kalbama apie milijonines, konsoliduotų grupės pajamų pagrindu apskaičiuotas baudas, reputacinę žalą, galimus civilinius ieškinius ar viešųjų pirkimų pasekmes, tokia „nuolaida“ ne visada atrodo pakankama paskata atsisakyti ginčo ir pripažinti pažeidimą.
Pastarojo laiko įvykiai rodo, kad verslui palankūs teismų sprendimai konkurencijos bylose nėra išimtis. Tiesa, galutinį žodį dalyje šių bylų dar turės tarti Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas.
Taigi įmonės klausimą dažnai vertina pragmatiškai: ar verta pripažinti pažeidimą už 10–15 proc. „nuolaidą“, jeigu teisme galima tikėtis geresnio rezultato?
Tad, pažymi teisininkai, nors Lietuvoje formali paskata bendradarbiauti egzistuoja, tačiau jos praktinis poveikis gali būti ribotas, jei praktikoje institucija vis tiek orientuojasi į kuo didesnio dydžio baudą.
Kur dėsime kablelį?
2026 m. pakeitimai dėl Konkurencijos tarybos skiriamų baudų apskaičiavimo sudaro progą įvertinti, kaip Konkurencijos taryba sieks konkurencijos kultūros gerėjimo Lietuvoje.
Taryba pagrįstai pabrėžia, kad baudos turi turėti atgrasomąjį poveikį. Be realios sankcijos konkurencijos taisyklės liktų tik principu popieriuje. Kita vertus, jeigu prevencija pirmiausia suprantama kaip kuo didesnės baudos grėsmė, verslas natūraliai renkasi ne bendradarbiavimą, o ginčą.
Čia ir atsiranda kablelio klausimas. Galima sakyti: „atgrasyti, negalima skatinti bendradarbiauti“. Tada konkurencijos kultūra grindžiama didelėmis baudomis ir verslą bauginančiomis antraštėmis. Tačiau galima kablelį dėti kitaip.
„Veiksminga konkurencijos teisės prevencija turėtų būti matuojama ne tik baudų dydžiu, bet ir tuo, ar sistema sukuria realias paskatas verslui bendradarbiauti su institucija bei ugdyti atitikties kultūrą, – teigia R. Zaščiurinskaitė. – Tai nereiškia, kad pažeidėjai neturi būti baudžiami. Tai reiškia, kad veiksminga prevencija turi būti suprantama plačiau nei vien maksimalios baudos rizika.“
Naujoji metodika, apibendrina COBALT teisininkė, apribojo Konkurencijos tarybos galimybę greitai pasiekti maksimalią baudą, tačiau jei šis apribojimas praktikoje bus kompensuojamas dažnesniu kitų baudos didinimo instrumentų taikymu, verslui siunčiama žinia apie bendradarbiavimo naudą praras įtikinamumą.
About the Author
