Kai siuntos laiku ir nepažeistos pasiekia užsakovus, apie logistikos srityje dirbančius specialistus beveik negalvojame. Tačiau už kiekvienos siuntos, kiekvieno tiksliai suplanuoto maršruto ir laiku išspręsto nesklandumo stovi žmonės, kuriems darbas reiškia nuolatinį budrumą, tikslumą ir kantrybę. Tokia šiandien dviejų jaunų specialistų – Manto D. ir Dominyko L. – kasdienybė.
Nenumatytų situacijų kelyje netrūksta
Įmonė, kurioje jie dirba, specializuojasi krovinių pervežimo srityje. Jos vilkikai daugiausia keliauja Vakarų Europos keliais. Pasak pašnekovų, transporto priemonės į Lietuvą dažniausiai grįžta ne tam, kad čia būtų iškrautos naujos siuntos, o dėl kur kas proziškesnių priežasčių – remonto, nes Lietuvoje tai pigiau, arba tuomet, kai transporto priemonė parduodama. Logistikos grandinėje kiekviena smulkmena svarbi, todėl ir Mantui D., ir Dominykui L. tenka dirbti taip, kad užsakovas, vairuotojas ir įmonė veiktų kaip vienas mechanizmas.
Dominykas L. dirba ekspedicijos vadybininku ir yra atsakingas už bendravimą su klientais, krovinio pristatymo kainos derinimą, užsakymo priėmimą, jo suvedimą į sistemą. Transporto vadybininko poziciją užimantis Mantas D. rūpinasi, kad krovinys pasiektų užsakovą laiku ir sklandžiai: sudaro kelionės maršrutą, suplanuoja vairuotojo važiavimo ir poilsio laiką, instruktuoja vairuotojus, prireikus perduoda svarbią informaciją apie sudėtingesnius pakrovimo ar iškrovimo procesus. Jis siekia sudėlioti maršrutą taip, kad įmonė patirtų kuo mažiau kaštų.
„Sunkiausia yra bendravimas su vairuotojais ir jų koordinavimas“, – sako Mantas D. Nenumatytų situacijų kelyje, anot jo, pasitaiko dažnai: avarijos, nuvirtęs krovinys, spaudžiantis kontrolės laikas, spūstys ar pramigęs vairuotojas. Tokiais atvejais svarbiausia – greita reakcija ir tikslus informacijos perdavimas. Jei krovinys vėluos, apie tai pirmiausia turi sužinoti ekspedicijos vadybininkas, o šis iškart informuoja klientą.
Dominykas L. priduria, kad logistikoje pastovumo ir rutinos nėra, o įtampa yra dažna palydovė. „Darbas emociškai tikrai sunkus, turi visada būti pasiekiamas, todėl svarbu neperdegti ir pailsėti“, – pabrėžia jis.
Į logistiką atvedė skirtingi keliai
Abu jaunuoliai ekspeditoriaus diplomą įgijo Kauno technologijų mokymo centre (Kautech), tačiau į logistiką atėjo skirtingais keliais. Mantas D. Kautech pradėjo mokytis nuo vienuoliktos klasės: baigė gimnaziją, išlaikė brandos egzaminus ir įgijo suvirintojo specialybę. Tačiau ši profesinė sritis jo netraukė ir jis įstojo į ekspeditoriaus mokymo programą. „Daug šeimos narių dirba logistikos srityje, todėl ji man artima, pažįstama“, – pasakoja Mantas D. Mokslams einant į pabaigą, vaikinas įsidarbino sandėlyje, o netrukus pabandė kandidatuoti į transporto vadybininko poziciją. Tuo metu jam trūko patirties ir darbdavys pasiūlė asistento poziciją. Mantas D. sutiko. Dirbdamas jis atliko ir praktiką, reikalingą ekspeditoriaus diplomui gauti. Per pirmus darbo metus vaikinas įrodė esantis aktyvus ir atsakingas, todėl buvo perkeltas į transporto vadybininko pareigas, kurias eina ir dabar.
Dominyko L. karjera taip pat prasidėjo ne nuo ekspeditoriaus profesijos. Baigęs vidurinę mokyklą Kėdainiuose, jis persikraustė į Kauną, kur ieškojo artimos veiklos. Kurį laiką dirbo sandėlyje, matė, kaip organizuojami sandėliavimo darbai, tad nusprendė stoti į Kautech. Besimokydamas išvyko į tarptautinę praktiką pagal „Erasmus+“ programą, o gavęs sandėliavimo darbų organizatoriaus diplomą, pasirinko ekspeditoriaus programą.
Kaip ir Mantas D., dar besimokydamas Dominykas L. pradėjo dairytis darbo logistikos įmonėse. „Pirmame darbo pokalbyje paminėjau, kad mokausi ekspeditoriaus programoje, kad man svarbu nuolat tobulėti, ir darbdavys į tai atsižvelgė, priėmė į darbą, dar ir apmokymus surengė“, – prisimena jis. Mokslus ir darbą, pasak Dominyko L., derinti buvo nesunku, nes mokydamasis pagal pameistrystės modelį galėjo dalį užduočių atlikti savarankiškai namuose, o darbe atliekamos funkcijos sutapdavo su tuo, kas dėstoma mokymo centre.
Praktiniai įgūdžiai – logistikos pamatas
Profesinė patirtis abiem pašnekovams tapo ne mažiau svarbi nei teorija. Mantas D. įsitikinęs, kad logistikoje ji kartais net pranoksta formalų išsilavinimą. „Logistika – tai darbas, kur neretai patirtis net svarbiau nei aukštojo mokslo diplomas“, – teigia jis. Tiesa, vaikinas neatmeta galimybės ateityje studijuoti kolegijoje, nes siekiant aukštesnių pareigų, pavyzdžiui, komandos vadovo, reikia platesnių žinių.
Dominykas L. jam pritaria: profesinė mokykla, anot jo, suteikia tvirtų praktinių įgūdžių, o kolegijoje įgyjama daugiau teorinių žinių. Jis taip pat svarsto ateityje stoti į kolegiją, įgyti daugiau verslumo žinių, pastudijuoti, kaip kuriamos logistikos įmonės. Vis dėlto abu pritaria, kad dabartinėse jų pozicijose svarbiausia – reali darbo patirtis ir gebėjimas susitvarkyti su kasdieniais iššūkiais.
Nėra laiko ieškoti kaltininkų
Neatsiejama logistikos dalis – kalbos. „Mūsų įmonėje mokėti užsienio kalbų būtina“, – sako Mantas D., turėdamas omenyje anglų ir rusų kalbas. Su trečiųjų šalių vairuotojais jis dažniausiai bendrauja rusiškai arba angliškai. Rusų kalbos jis nemokėjo, todėl įmonė apmokėjo kursus. Per dvejus metus Mantas D. pramoko tiek, kad gali nesunkiai susikalbėti su krovinius po Europą gabenančiais vairuotojais. Ekspedicijos vadybininku dirbančiam Dominykui L. pakanka gerų anglų kalbos žinių, nes klientai daugiausia yra iš Vakarų Europos. „Pasitaiko, kad gaunu prancūzų kalba parašytų laiškų iš Prancūzijos ar itališkai iš Italijos, bet skaitmeninių vertimo įrankių tokiose situacijose visiškai pakanka“, – pasakoja jis.
Abu pašnekovai logistiką apibūdina kaip sritį, kurioje būtinas atidumas ir gebėjimas ramiai reaguoti į spaudimą. Mantas pabrėžia, kad sėkmei čia svarbu ne tik techniniai gebėjimai, bet ir žmogaus laikysena: „Reikia šalto proto stresinėse situacijose, atidumo detalėms, žmogus turi būti aktyvus, komunikabilus ir charizmatiškas bendraujant su klientais ar vairuotojais, mokėti kurti pozityvius ryšius su žmonėmis.“
Dominykas L. priduria, kad dirbant tokioje aplinkoje negalima pasiduoti chaosui: reikia kantrybės, ramybės ir gebėjimo ieškoti sprendimo, o ne kaltininko. „Kai kurios problemos kyla spontaniškai, tarsi iš niekur“, – pastebi jis. Tokiais momentais labiausiai padeda šaltas protas. – Jeigu savo įmonei burčiau specialistų komandą, atsižvelgčiau į tai, ar žmogus moka situaciją vertinti tiek kritiškai, tiek optimistiškai. Kartais reikia mokėti susitaikyti su tuo, kad problema iškilo, ir operatyviai ieškoti sprendimo. Kitaip galima greitai perdegti. Šioje srityje nėra laiko ilgiems ginčams ir kaltininkų paieškai.“
Šiandien Mantas D. ir Dominykas L. jau patys formuoja savo kelią logistikoje. Vienas su klientais dėlioja užsakymų, kitas – maršrutų detales. Nors darbas dinamiškas, veikloje daug nenuspėjamumo, pasirinkta kryptis aiški. Kautech įgyti pirmieji įgūdžiai ir pasitikėjimas savimi dabar leidžia brėžti ryškų prasidėjusios karjeros kontūrą, kurti ateities perspektyvas. Kartais stipriausi keliai prasideda nuo labai žmogiško sprendimo: srities, kurioje jautiesi tarsi savo vietoje, atradimo.
Kauno technologijų mokymo centro informacija
Nuotrauka sukurta ChatGPT
About the Author
