Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija kritikuoja vakar Trišalėje taryboje priimtą sprendimą didinti minimalią mėnesinę algą (MMA) ir teigia, kad priimant sprendimą buvo ignoruoti verslo bendruomenės argumentai bei ekonominė situacija šalyje. Asociacijos vertinimu, socialinis dialogas šiuo atveju tapo formalia procedūra, neturėjusia realios įtakos galutiniam rezultatui.
Trišalė taryba buvo sukurta tam, kad svarbiausi socialiniai ir ekonominiai sprendimai būtų priimami dialogo, kompromiso ir tarpusavio pagarbos pagrindu. Tačiau šiuo atveju socialinis dialogas tapo formalumu – verslo organizacijų argumentai buvo išklausyti, tačiau realios įtakos galutiniam sprendimui neturėjo.
Šalies įmonės šiandien susiduria su reikšmingais iššūkiais: lėtėjančiu ekonomikos augimu, mažėjančia paklausa kai kuriuose sektoriuose, augančiais veiklos kaštais ir didėjančiu neapibrėžtumu tarptautinėse rinkose. Dalis įmonių jau yra priverstos mažinti darbuotojų skaičių arba svarsto tokią galimybę. Nepaisant to, pasirinktas sprendimas dar labiau didinti verslui tenkančią darbo sąnaudų naštą.
Asociacija ne kartą siūlė darbuotojų pajamas didinti kompleksiškai – kartu su MMA didinimu peržiūrėti ir neapmokestinamąjį pajamų dydį (NPD). Toks sprendimas būtų leidęs didinti mažiausiai uždirbančių gyventojų pajamas neperkeliant visos finansinės naštos darbdaviams. Asociacijos vertinimu, tai būtų buvęs subalansuotas ir socialiai atsakingas sprendimas, tačiau šiam pasiūlymui nebuvo pritarta.
Ypatingą susirūpinimą kelia tai, kad Lietuva renkasi vieną sparčiausių MMA didinimo tempų regione. Kai kaimyninėje Lenkijoje siūlomas apie 3 proc. MMA augimas, Lietuvoje numatomas net 8 proc. didinimas. Toks skirtumas neišvengiamai kelia klausimų dėl Lietuvos verslo konkurencingumo, investicinės aplinkos patrauklumo ir galimybių išlaikyti darbo vietas.
„Negalima ignoruoti ekonominės realybės ir priimti sprendimų, kurių pasekmes kasdien jaus Lietuvos įmonės. Socialinis dialogas negali būti imitacija, kai sprendimai faktiškai priimami iš anksto, o verslo argumentai lieka neišgirsti. Darbuotojų pajamų augimas yra svarbus tikslas, tačiau jis turi būti grindžiamas ekonominėmis galimybėmis, o ne politiniais sprendimais. Priešingu atveju rizikuojame silpninti Lietuvos konkurencingumą, mažinti investicijas ir kurti papildomą spaudimą darbo rinkai“, – teigia Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas.
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija ragina Vyriausybę atsisakyti vienašališkų sprendimų praktikos ir grįžti prie visaverčio socialinio dialogo. Asociacijos vertinimu, darbo užmokesčio politika turi būti grindžiama ekonominiais skaičiavimais ir ilgalaikiais valstybės konkurencingumo interesais, o ne trumpalaikiais politiniais sprendimais.
About the Author
