Prieš dešimt metų į Lietuvos rinką įžengęs prekybos tinklas „Lidl“ atsinešė ne tik žemų kainų strategiją, bet ir iki tol Lietuvoje nebuvusius kokybės standartus. Tuo metu daliai tiekėjų jie atrodė itin griežti ar net sunkiai įgyvendinami, tačiau ilgainiui būtent šie reikalavimai gamintojams suteikė konkurencinį pranašumą, o klientams užtikrino kokybiškesnių, saugesnių ir sveikatai palankesnių produktų pasirinkimą rinkoje.
„Įžengęs į Lietuvos rinką, „Lidl“ iš esmės pakeitė iki tol vyravusią praktiką ir pradėjo reikalauti, kad tiekėjai turėtų tarptautiniu mastu pripažintus IFS, BRC ar FSSC 22000 sertifikatus. Tuo metu daug kam rinkoje tai atrodė kaip tikras kosmosas, o iš tikrųjų tai buvo bilietas į aukščiausią tarptautinę lygą“, – prisimena „Lidl“ Kokybės ir tvarumo departamento vadovas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje Karolis Lebednikas.
Jis pratęsia, kad vien turėti sertifikatą nepakako – „Lidl“ taip pat pradėjo vykdyti realius gamybos vietų auditus ir išsamius savikontrolės tyrimus: „Tiekėjai tuo metu dažnai sakydavo, kad bendradarbiavimas su „Lidl“ reikalauja visiškai kitokio pasiruošimo lygio. Visgi tai, kas prieš dešimtmetį atrodė revoliucija, šiandien jau tapo savaime suprantama rinkos higiena.“
Pasak „Lidl“ Kokybės ir tvarumo departamento vadovo Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje, aukšti standartai ilgainiui tapo naudingi ir patiems tiekėjams. Nors pradžioje jų įgyvendinimas reikalavo papildomų investicijų bei procesų pertvarkymo, ilgainiui jie tapo stipriu impulsu modernizuoti gamybą ir kelti kokybės kartelę. Atitikimas „Lidl“ kokybės standartams bei tarptautinių sertifikatų įgijimas daugeliui Lietuvos gamintojų suteikė konkurencinį pranašumą ir atvėrė duris į prekybos tinklo parduotuves kitose šalyse.
Šviežiam derliui taikomi itin griežti reikalavimai
Tam, kad pirkėjus pasiektų aukštos kokybės ir saugūs produktai, „Lidl“ taiko itin griežtus reikalavimus tiek Lietuvos, tiek užsienio tiekėjams. Pavyzdžiui, vaisiams ir daržovėms taikoma pesticidų likučių riba yra net tris kartus mažesnė, nei numato Europos Sąjungos teisės aktai.
„Tai tik vienas iš daugelio mūsų reikalavimų šviežiam derliui. Taip pat ribojame veikliųjų medžiagų kiekį produktuose – viename jų gali būti ne daugiau kaip penkių skirtingų pesticidų likučių. Visi vaisių ir daržovių augintojai privalo turėti ir „Global G.A.P.“ sertifikatą, patvirtinantį atsakingą gamtos išteklių naudojimą bei aukštus maisto saugos standartus. Mums svarbu ne tik produkto kokybė, bet ir tai, kokiomis sąlygomis jis auginamas, todėl iš tiekėjų reikalaujame tarptautinių socialinės atsakomybės standartų, tokių kaip „GRASP“ ir „EcoVadis“. Jie padeda užtikrinti, kad žmonės ūkiuose dirbtų saugiomis sąlygomis ir su jais būtų elgiamasi sąžiningai“, – pasakoja K. Lebednikas.
Kokybės kontrolė vyksta kiekviename etape
K. Lebednikas pabrėžia, kad produkto kokybė vertinama ne tik jam pasiekus parduotuvės lentyną, o gerokai anksčiau – nuo gamybos vietų auditų ir žaliavų tikrinimo iki nepriklausomų laboratorinių tyrimų bei sensorinio vertinimo.
„Produkto kelionė iki pirkėjo krepšelio yra lydima nuolatinės daugiaetapės kontrolės, kurioje dalyvauja tiek nepriklausomi ekspertai ir institutai, tiek tiekėjai, tiek mūsų vidinės komandos. Pavyzdžiui, pieno produktų kokybės kontrolė prasideda dar gamybos vietoje – prieš pradedant bendradarbiavimą kiekviena gamykla yra audituojama sertifikuotų trečiųjų šalių auditorių, o vėliau auditai vyksta reguliariai. Kokybės kontrolė tęsiama žaliavų supirkimo punktuose, gamyklose, logistikos centruose bei parduotuvėse“, – pasakoja „Lidl“ Kokybės ir tvarumo departamento vadovas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.
Anot pašnekovo, itin griežtai kontroliuojama ir šalčio grandinė, atliekami papildomi nepriklausomi laboratoriniai tyrimai, o produktus nuolat vertina tiek tiekėjai, tiek „Lidl“ Kokybės užtikrinimo skyriaus specialistai. Svarbi proceso dalis yra ir klientų grįžtamasis ryšys – į kiekvieną jų pastabą reaguojama operatyviai, atliekant vidinius tyrimus bei aiškinantis galimus neatitikimus.
„Nepriklausomose laboratorijose reguliariai tiriame ne tik maisto produktus, bet ir kitas prekių kategorijas. Pavyzdžiui, tikriname net skintas gėles ar vazoninius augalus. Nors jų nevalgome, mums svarbu, kad pirkėjai į savo namus parsineštų saugius produktus. Ne mažiau svarbu ir tai, kad mažindami pesticidų kiekius gėlininkystėje, prisidedame prie gamtos išsaugojimo. Tokį patį požiūrį taikome visam savo asortimentui“, – akcentuoja K. Lebednikas.
Kokybę atidžiau vertina ir patys pirkėjai
Per dešimtmetį pasikeitė ne tik pati rinka, bet ir klientų požiūris į kokybę. Jei anksčiau kokybė daugiausia buvo siejama tik su produkto šviežumu ar sauga, tai šiandien pirkėjams svarbi ir produkto sudėtis, kilmė, maistinė vertė bei tvarumas.
„Lietuvos pirkėjai šiandien yra nepalyginamai sąmoningesni, labiau išsilavinę ir reiklesni. Jie aktyviai skaito etiketes, ieško produktų be dirbtinių priedų, domisi kilmės šalimi ir teigiamai vertina tokius aiškius ženklinimus kaip „Nutri-Score“, padedančius pasirinkti sveikesnes alternatyvas. Vartotojas dabar tikisi visiško skaidrumo, todėl nuosekliai mažiname cukraus bei druskos kiekį produktuose, plečiame pilno grūdo ir augalinio maisto asortimentą“, – dalijasi K. Lebednikas.
„Lidl“ Kokybės ir tvarumo departamento vadovas Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje džiaugiasi, kad per dešimtmetį „Lidl“ pavyko sukurti sveiką konkurencinę aplinką, pakėlusią kokybės kartelę visame mažmeninės prekybos sektoriuje. Pamatę, kad Lietuvos pirkėjai itin greitai įvertino „Lidl“ siūlomą kokybės ir kainos santykį, kiti rinkos dalyviai taip pat pradėjo griežtinti reikalavimus tiekėjams, plėsti privačių prekės ženklų asortimentą bei daugiau dėmesio skirti produktų sudėties gerinimui.
Iš viso Lietuvos veikia 86 „Lidl“ parduotuvės 31 šalies mieste: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Alytuje, Marijampolėje, Kėdainiuose, Telšiuose, Kretingoje, Mažeikiuose, Tauragėje, Jonavoje, Panevėžyje, Ukmergėje, Utenoje, Plungėje, Palangoje, Elektrėnuose, Visagine, Šilutėje, Radviliškyje, Vilkaviškyje, Druskininkuose, Rokiškyje, Kaišiadoryse, Nemenčinėje, Gargžduose, Molėtuose, Raseiniuose, Jurbarke ir Garliavoje.
About the Author
