Nors vieni svarbiausių įgūdžių gali būti išugdomi per savaitę ir padaryti milžiniškus pokyčius, ne visi tėvai apie juos žino ir taiko praktikoje. Jei sunku susikalbėti su vaiku, trūksta tvarkos namuose ar drąsos susirasti draugų, labai svarbu nespausti, bet rasti būdų vaikui įveikti kylančius iššūkius. Šaulių Karolio Roglio ir Dovydo Bruškaus teigimu, kai kurios veiklos ir tam tikra aplinka padeda vaikams atsiskleisti ir tapti atsakingesniems, ugdyti atsparumą, o tai išlaisvina, nes suteikia galimybę drąsiau siekti tikslų ir socializuotis.
Kodėl svarbu ugdyti vaikų atsparumą?
Gyvenime vaikai neišvengiamai susidurs su iššūkiais ir sunkumais. Tėvų tikslas yra ne pašalinti šiuos iššūkius, o padėti vaikams rasti būdų juos įveikti. Savo knygoje „Atsparumas: ko išmokome“ (angl.„Resiliency: WhatWeLearned“) atsparumo tyrinėtoja BonnieBenard sako, kad atsparūs vaikai pasižymi gebėjimu veiksmingai bendrauti su kitais, problemų sprendimu, asmeniniu pasitikėjimu, kadgebės susidoroti su sunkiu iššūkiu,optimizmu dėl ateities.
Tačiau kelias atsparumo link nėra paprastas, nes vaiko gebėjimą būti atspariam formuoja įvairūs veiksniai – jo individualios savybės, šeimos ir platesnės aplinkos ypatybės.
Didelę įtaką daro ir socialiniai tinklai bei technologijos. Lietuvos sporto universiteto tyrimas (2025 m.) atskleidė, kad 60 proc. 9–12 klasių mokinių prie ekranų per dieną vidutiniškai praleidžia ilgiau nei keturias rekomenduojamas valandas. Vasaros atostogų metu laiko trukmę prie telefonų tėvams sukontroliuoti dar sudėtingiau. Tačiau pamokos, kurias verta išmokti kiekvienam vaikui, yra ne telefono ekrane, o realybėje.
Pamokos, kurių neišmokys telefono ekranas
Jau 6 metus su jaunimu dirbantys K. Roglys ir D. Bruškus sako, kad daugelis šiandieninių vaikų puikiai orientuojasi virtualioje erdvėje, tačiau susidūrę su paprastomis praktinėmis situacijomis neretai pasijunta nesaugiai.Pavyzdžiui, pasiklydę miške nežino, kaip elgtis dingus telefono ryšiui ar GPS signalui.
Būtent todėl su šauliais rengiamose stovyklose daug dėmesio skiriama realiame gyvenime praverčiančioms žinioms įgyti – išgyvenimui gamtoje, topografijai, orientavimuisi, mazgų rišimui, pastogės statymui.
„Laužo kūrimas vėlgi yra atskiras menas. Reikia mokėti susirasti tinkamas priemones, jas paruošti ir saugiai įkurti laužavietę“, – pasakoja instruktorius, šią vasarą kartu su kolega šauliu K. Rogliu ugdysiantis vaikus pajūryje organizuojamoje lyderystės stovykloje „ReadyCamp“.
Vaikai iš stovyklosišsineša didelį žinių bagažą: kaip pasigaminti išgyvenimo apyrankes, kaip pasiklydus miške grįžti namo be GPS, kaip saugiai įkurti laužą ir t.t. Tačiau svarbiausia, kad visi šie įgūdžiai vaikams stovykloje perduodami ne pasitelkus geležinę karišką drausmę ir griežtus įsakymus, o per žaidimą, patirtį ir bendravimą.
„Su vaikais negalima bendrauti kaip su kariais. Nėra tikslo kelti jiems stresą. Drausmės tokiose stovyklose vaikai mokosi palaipsniui, linksmesniu būdu, per veiklas, kurios įtraukia“, – pabrėžia D. Bruškus.
Viena svarbiausių tokių stovyklų dalių – pirmosios pagalbos mokymai.Vaikai mokosi ne tik teoriškai, bet ir praktiškai stabdyti kraujavimą, tvarstyti žaizdas, naudotis turniketu bei reaguoti nelaimės atveju.Anot jo, tai nėra žinios, reikalingos tik ekstremaliomis aplinkybėmis. Jos gali praversti kasdienybėje – nuo paprasto susižeidimo iki rimtesnio nelaimingo atsitikimo. Be medicininių įgūdžių, vaikai mokosi ir veiksmų pasiklydus, pagalbos iškvietimo principų, saugaus elgesio gamtoje.
Pokyčiai, kuriuos pirmiausia pamato tėvai
Instruktoriai pabrėžia, kad svarbiausi rezultatai tokioje stovykloje dažniausiai nėra susiję su išmoktais mazgais ar pastatyta pastoge. Daug reikšmingesni pokyčiai vyksta vaiko viduje – stiprėja pasitikėjimas savimi, atsakomybės jausmas ir gebėjimas priimti sprendimus. „Kartais didžiausias neklaužada yra tiesiog vaikas, kuriam trūksta dėmesio. Užtenka nuoširdžiai pasikalbėti, ir jis visiškai kitaip įsitraukia į veiklas“, – teigia K. Roglys.
Po stovyklų su šauliais tėvai dažnai pastebi, kad vaikai tampa savarankiškesni, atsakingiau rūpinasi savo daiktais, drąsiau bendrauja ir labiau pasitiki savo jėgomis.
„Vienas mūsų tikslų – ugdyti pagarbą tiek bendraamžiams, tiek tėvams. Dažnai po stovyklos ir santykiai šeimoje tampa atviresni. Kai vaikai pamato, kad suaugusieji stovykloje su jais kalbasi kaip su lygiais, jiems tampa lengviau atsiverti, prabilti temomis, kuriomis anksčiau su suaugusiais buvo nedrąsu kalbėti, išsipasakoti savo problemas.Stovykloje įgijus kitokios bendravimo su suaugusiais patirties ir bendravimas su tėvais gali tapti atviresnis“, – teigia D. Bruškus.
Svarbiausia pamoka – „aš galiu“
Dėl visų šių priežasčių specialistai tokias stovyklas vertina ne kaip pasirengimą kariuomenei ar griežtos drausmės mokyklą. Anot jų, didžiausia tokių stovyklų vertė ta, kad vaikai, trumpam išėję iš ekranų pasaulio, išmoksta pasirūpinti savimi, įgyja pasitikėjimo ir supranta, jog gali įveikti daugiau iššūkių, nei anksčiau manė.„Būtent šis suvokimas dažnai tampa didžiausiu vasaros laimėjimu“, – vienbalsiai tvirtina su vaikais ir paaugliais dirbantys K. Roglys ir D. Bruškus.
Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):
LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.
Daugiau informacijos:www.linesa.lt, https://www.linesa.lt/stovyklos/.
About the Author
