Ar tėvai gali numatyti, kad vaikui kitame kambaryje žaidžiant įprastą kompiuterinį žaidimą gali grėsti manipuliacijos, išnaudojimas ir kiti, kruopščiai apgalvoti nusikaltėlių veiksmai? Šiandienos skaitmeninėje erdvėje vaiko kambarys nebėra savaime saugi vieta, o priklausomybę skatinantis platformų dizainas bei dirbtinio intelekto generuojama žala tampa naujais iššūkiais vaikų saugumui internete. Ekspertai atviri – jei nesiimsime veiksmų siekiant apsaugoti vaikus nuo pavojingo turinio, klimpsime gilyn.
„Vaikai skaitmeninėje erdvėje susiduria su rizikomis, kurios evoliucionavo greičiau nei mūsų apsaugos priemonės. Matydami seksualinio šantažo augimą, DI kuriamą pavojų ir platformų dizaino poveikį vaikų emocinei gerovei, turime pereiti nuo fragmentiško reagavimo prie sisteminės politikos“, – teigia Liudas Mikalkevičius, Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros koordinuojamo projekto „Draugiškas internetas“ koordinatorius.
2026 m. „Geresnis internetas vaikams“ (Better Internet for Kids, BIK, toliau ,,ataskaita“) ataskaitoje nagrinėjama, kaip 29 Europos šalys rūpinasi vaikų saugumu internete. Joje teigiama, kad šiuo metu didžiausios problemos yra patyčios internete, neigiama skaitmeninių technologijų įtaka vaikų emocinei savijautai, priklausomybę skatinantis interneto dizainas ir naujos dirbtinio intelekto keliamos grėsmės.
Statistika, kuri neleidžia likti abejingiems
Pastarųjų metų duomenys atskleidžia šiurpų vaizdą. Europolo operacijoje „Cumberland“ 2025 m. vasarį buvo suimti 25 asmenys, dalyvavę nusikalstamo tinklo veikloje, platinusioje visiškai dirbtinio intelekto sugeneruotus vaikų seksualinio išnaudojimo vaizdus. Tai viena pirmųjų tokio masto bylų, parodžiusių, kad DI modeliai jau naudojami itin tikroviškam išnaudojimo turiniui kurti, o tyrėjams tampa vis sunkiau identifikuoti tikrąsias aukas.
Jungtinės Karalystės vaikų apsaugos organizacija NSPCC praneša, kad skambučių į pagalbos liniją „Childline“ dėl seksualinio išnaudojimo ir išpirkos reikalavimo per metus padaugėjo 36 proc. Seksualinis šantažas tampa viena dažniausių grėsmių: vaikai apgaulės būdu įviliojami dalintis savo intymiomis nuotraukomis, o vėliau iš jų reikalaujama pinigų, grasinant vaizdus paviešinti arba manipuliuoti jais naudojant DI įrankius.
Skaudžios pamokos: nuo robotų-kompanionų iki „Roblox“
Tragiški pastarųjų metų atvejai pagrindžia ataskaitos akcentuojamą poreikį griežčiau vertinti platformų algoritmus, automatizuotas rekomendacijas ir vaikams daromą psichologinį poveikį. 2025 m. spalį bendrovė „Character.AI“ uždraudė paslaugas vartotojams iki 18 metų po to, kai 14-metis nusižudė dėl emocinio prisirišimo prie roboto-kompaniono. Šeimos ieškinyje teigiama, kad technologija buvo „pavojinga ir neišbandyta“, o „OpenAI“ tuo pačiu metu atskleidė, kad apie milijonas žmonių per savaitę bendraudami su jų pokalbių robotu išreiškia ketinimus žudytis.
Net ir vaikų mėgstamos žaidimų platformos, tokios kaip „Roblox“, sulaukia teisinių kirčių. Los Andželo apygarda padavė bendrovę į teismą, teigdama, kad platformos dizainas daro vaikus „lengvu grobiu pedofilams“, o moderavimo sistemos yra neefektyvios. Tai tiesiogiai siejasi su BIK ataskaitos išvada, kad skaitmeninė gerovė ir psichikos sveikata turi būti vertinamos kaip visuomenės sveikatos prioritetas. Ataskaitoje nurodoma, kad 22 Europos šalys jau turi iniciatyvų, skirtų vaikų psichikos sveikatai ir gerovei skaitmeninėje aplinkoje.
Kodėl reikia naujos politikos?
2026 m. ataskaita rodo, kad pažanga Europoje vyksta, tačiau ji nevienoda. Tik 14 šalių aiškiai pripažįsta vaikų skaitmenines teises savo nacionalinėse politikose, o vaikų dalyvavimas formuojant skaitmeninę politiką vis dar išlieka silpnoji vieta. Tik devynios šalys turi specialius mechanizmus, leidžiančius vaikams aktyviai dalyvauti politikos kūrime, todėl ataskaitoje rekomenduojama pereiti nuo pavienių konsultacijų prie nuolatinių vaikų įtraukimo struktūrų.
Lietuvai šiame kontekste svarbu ne tik stiprinti vaikų apsaugą, bet ir sudaryti sąlygas vaikams patiems dalyvauti sprendžiant, kokios skaitmeninės aplinkos jiems reikia. Projektas „Draugiškas internetas“ jau yra subūręs jaunimo komandą, kuri pataria saugumo internete klausimais ir padeda išgirsti jaunų žmonių balsą.
Ką rekomenduoja Lietuvai?
Amžiaus užtikrinimas: trylika Europos šalių jau praneša apie iniciatyvas, susijusias su amžiaus patvirtinimo mechanizmais, siekiant riboti vaikų prieigą prie žalingo ar suaugusiesiems skirto turinio. Dar kelios šalys šias priemones rengia.
Saugumas projektavimo stadijoje: platformos turi būti kuriamos taip, kad vaikų apsauga būtų įdiegta iš anksto, o ne taisoma tik po žalą sukėlusių incidentų. Tai reiškia priklausomybę skatinančių funkcijų – begalinio slinkimo, automatinio paleidimo, nuolatinio spaudimo likti platformoje – ribojimą ir griežtesnę algoritmų atsakomybę.
Tarpinstitucinis bendradarbiavimas: Lietuva BIK ataskaitoje paminėta kaip viena iš šalių, kurioje naujai įsteigta Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Tarpžinybinė vaiko gerovės taryba gali veikti kaip daugiašalis suinteresuotųjų šalių forumas. Tai svarbus žingsnis, nes vaikų saugumas internete yra kompleksinė problema, kurios negali išspręsti viena institucija ar sektorius. Tam būtinas nuolatinis švietimo, teisėsaugos, socialinės apsaugos, nevyriausybinių organizacijų, technologijų sektoriaus, tėvų ir pačių vaikų bendradarbiavimas.
Apie projektą „Draugiškas internetas“
Projektas „Draugiškas internetas“, koordinuojamas Lietuvos neformaliojo švietimo agentūros, siekia didinti visuomenės informuotumą apie saugų, atsakingą ir pagarbų elgesį internete. Projektas skatina vaikų įgalinimą, mokytojų rengimą, tėvų įsitraukimą ir jaunimo dalyvavimą, siekdamas kurti saugesnę skaitmeninę aplinką pagal ES BIK+ strategijos kryptis.
Apie Lietuvos neformaliojo švietimo agentūrą (LINEŠA):
LINEŠA yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai pavaldi biudžetinė įstaiga, teikianti pagalbą įgyvendinant valstybės politiką neformaliojo vaikų švietimo ir ugdymo karjerai srityse.
Daugiau informacijos: www.linesa.lt
About the Author
