2026 m. birželio 4 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo Kaimo reikalų komiteto (KRK) nariai susitiko su Europos Komisijos nariu, atsakingu už žuvininkystę ir vandenynus, Kostu Kadžiu. Susitikime aptartos pagrindinės Europos Sąjungos žuvininkystės politikos kryptys, Europos vandenynų pakto įgyvendinimas ir siūlomi sprendimai dėl žuvininkystės bei pakrančių bendruomenių finansavimo po 2027 m. Diskusijoje daug dėmesio skirta Baltijos jūros ekologinei būklei ir regionui aktualiems iššūkiams.
Europos Komisijos narys pristatė pagrindines savo kadencijos iniciatyvas, tarp jų – Europos vandenynų paktą, kuriuo siekiama sujungti su jūromis ir vandenynais susijusias ES politikos sritis. Jis taip pat supažindino su nauja iniciatyva „OceanEye“, kurios tikslas – stiprinti vandenynų ir jūrų stebėseną, gerinti mokslinių duomenų rinkimą ir jų panaudojimą formuojant ES politiką.
KRK pirmininkas Bronis Ropė pabrėžė, kad Lietuvai itin svarbus stabilus ir pakankamas žuvininkystės sektoriaus finansavimas. Jis atkreipė dėmesį, kad pagal šiuo metu svarstomus Europos Komisijos siūlymus 2028–2034 m. laikotarpiu Lietuvai numatytas garantuotas žuvininkystės finansavimas sudarytų tik apie 37 proc. ankstesnio, 2021–2027 m. finansavimo lygio. „Toks beveik tris kartus mažesnis garantuotas finansavimas kelia rimtą susirūpinimą. Mūsų nuomone, pereinant į naują finansinį laikotarpį parama neturėtų mažėti – būtina išlaikyti bent 80 proc. ankstesnio laikotarpio lėšų, kad sektorius galėtų užtikrinti tęstinumą, įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus ir naujas ES iniciatyvas“, – pabrėžė B. Ropė.
Komiteto pirmininkas taip pat akcentavo, kad žuvininkystės ir jūrų reikalų finansavimas neturėtų būti integruojamas į vieną bendrą fondą kartu su kitomis politikos sritimis, nes tai sukurtų konkurenciją tarp sektorių ir galėtų neigiamai paveikti pakrančių ir atokesnių regionų bendruomenes. Pasak jo, tokios bendruomenės turi mažesnius administracinius pajėgumus konkuruoti dėl lėšų ir rizikuoja likti nuošalyje.
Susitikime taip pat aptarta Baltijos jūros ekologinė būklė, taršos šaltiniai, Rusijos ir Baltarusijos grėsmės regiono aplinkai. Europos Komisijos narys pabrėžė, kad Baltijos jūros problemoms spręsti reikalingas holistinis požiūris, glaudus valstybių narių, vietos bendruomenių ir mokslo institucijų bendradarbiavimas, o pažangios stebėsenos priemonės leis tiksliau nustatyti taršos kilmę ir priimti mokslu pagrįstus sprendimus.
Susitikimo pabaigoje abi pusės sutarė tęsti dialogą ir bendradarbiavimą svarstant būsimus Europos Sąjungos sprendimus. Pabrėžta, kad Lietuva aktyviai dalyvaus diskusijose dėl būsimos daugiametės finansinės programos ir sieks užtikrinti, jog žuvininkystės sektoriaus ir pakrančių bendruomenių interesai būtų tinkamai atspindėti.
About the Author
