Viena didžiausių maisto produktų ir pašarų gamybos bendrovių Lietuvoje „Kauno grūdai“ energijos suvartojimą skaičiuoja dešimtimis tūkstančių megavatvalandžių (MWh). Tokiu mastu net ir kelių procentų sutaupymas virsta milžiniškomis sumomis. Tad kokių veiksmų imasi įmonė ir su kokiais technologiniais iššūkiais susiduria siekdama efektyvumo?
„Kauno grūdai“ turi kuo didžiuotis – malūno istorija siekia 130 metų, įmonėje dirba beveik pusantro tūkstančio darbuotojų, o produkcija eksportuojama į daugiau nei 50 valstybių. Tokia veiklos apimtis reikalauja milžiniškų energetinių išteklių. Skaičiuojama, kad vien aštuoniuose Lietuvoje veikiančiuose bendrovės padaliniuose kasmet suvartojama apie 60 tūkst. MWh dujų ir maždaug 28 tūkst. MWh elektros energijos.
Vaizdžiai tariant, su tokiu dujų kiekiu visą gūdžią žiemą būtų galima šildyti iki 4 tūkst. privačių namų – panašiai tiek jų yra Molėtų rajone. O minėto elektros energijos kiekio metams pakaktų maždaug 14 tūkst. namų ūkių – beveik visai Utenai. Tad nestebina, kad energetinio efektyvumo didinimas jau daugybę metų – viena prioritetinių įmonės krypčių.
„Žinoma, geopolitinė situacija kai kurių priemonių diegimą neabejotinai pagreitino. Pavyzdžiui, šiemet startavo energetinių projektų audito grupė – skirtingų padalinių atstovai lankosi vieni pas kitus, stebi procesus ir dalijasi gerąja praktika. Taip pat nuolat konsultuojamės su partneriais, tarp jų ir „Ignitis“, ieškodami naujų galimybių sutaupyti“, – pasakoja „Kauno grūdai“ administracijos direktorė Jelena Ramanauskienė.
Susiduria su apribojimais
Įmonės atstovė atskleidžia, kad daugiau nei 95 proc. energijos sunaudojama tiesioginiams gamybos procesams bei įrenginių aptarnavimui. Pavyzdžiui, didžiausi dujų kiekiai tenka Alytaus ir Kėdainių greitai paruošiamų produktų gamykloms bei kombinuotųjų pašarų gamyklai Kaune. Tuo pačiu tai apsunkina sąnaudų mažinimą.
„Gamybininkai negali būti orientuoti tik į energijos taupymą, nes tai gali tiesiogiai paveikti produkto kokybę. Taip pat negalime sau leisti skubotų eksperimentų, tad prieš diegdami pokyčius dideliu mastu, visus sprendimus privalome nuodugniai ištestuoti mažesne apimtimi“, – aiškina J. Ramanauskienė.
Problemų kyla ir dėl to, kad technologijos tobulėja sparčiau, nei jas spėjama keisti. Be to, identifikuoti „imliausius“ energijai įrenginius ne visada paprasta, nes ne visa senesnė įranga teikia tikslius duomenis realiu laiku. Visgi šie klausimai sprendžiami pasitelkiant vidaus bei išorės auditorius, įrangos gamintojus.
Siekdama dar tiksliau valdyti resursus, įmonė taip pat žvelgia į skaitmenizaciją. Bendrovės „Ignitis“ Verslo klientų ir plėtros tarnybos vadovas Haroldas Nausėda pabrėžia, kad būtent duomenų stebėsena yra pirmasis žingsnis link efektyvumo. Įdiegus išmaniąją energetikos apskaitą, įmonės gali realiu laiku matyti suvartojimo nuokrypius, identifikuoti gedimus ir optimizuoti įrenginių darbą.
„Duomenys yra šiuolaikinio verslo akys – juk negalime efektyviai valdyti to, ko negalima išmatuoti. Kitaip sakant, skaitmenizacija suteikia įrankius, leidžiančius verslui būti aktyviu savo resursų šeimininku, pereiti prie faktais grįstų sprendimų. Ką jau puikiai matome kasdien, skaitmenizacija ir savo duomenų stebėjimas – būtina sąlyga norint išlikti konkurencingiems šiuolaikinėje verslo aplinkoje“, – pabrėžia „Ignitis“ atstovas.
Sutaupo ir dešimtadalį energijos
Nepaisant iššūkių, „Kauno grūdai“ per kelerius metus įgyvendino ne vieną kompleksinį projektą. Pavyzdžiui, garinę džiovyklą pakeitus dujine, dujų suvartojimą pavyko sumažinti net tris kartus. Reikšmingą efektą davė ir dujinių degiklių keitimas moduliaciniais bei garo sąnaudų optimizavimas. Svarbu ir tai, kad „Kauno grūdai“ priklauso „Akola group“, o šios grupės įmonės taip pat investuoja į biometano gamyklų statybas.
Šiluma taupoma šildymo katiluose automatiškai matuojant temperatūrą, izoliavus senus įrenginius bei įdiegus ekonomaizerius, kurie surenka šilumą iš garo katilų. Tuo metu naudojama elektros energija – tik žalioji. Dalis jos (beveik 1 MW galios) nuo 2023 metų gaminama nuosavose saulės elektrinėse.
„Atskiruose padaliniuose, kuriuose įdiegėme energetinio efektyvumo priemones, jau matome apie 10–12 proc. siekiantį energijos sutaupymą. Nors absoliutūs skaičiai svyruoja dėl gamybos apkrovų, rezultatus vertiname labai teigiamai“, – akcentuoja pašnekovė.
Kas laukia toliau?
Skaičiuojama, kad kai kurie smulkesni sprendimai atsiperka per kelis mėnesius, kitiems, kaip saulės jėgainės, prireikia ir iki penkerių metų.
Matant realią naudą, į energetinį efektyvumą ketinama investuoti ir toliau, išskiriant tris pagrindines kryptis: technologinius sprendimus, infrastruktūros renovaciją bei šilumos pernaudojimą. Nuosekliai peržiūrimi gamybos procesai, optimizuojamos technologinės ciklogramos, kad įrenginiai nedirbtų tuščia eiga.
„Didelį dėmesį skiriame ir skaitmenizacijai: išbandome „skaitmeninio dvynio“ sprendimus ir siekiame įdiegti pilną „meteringo“ sistemą, kad matytume kiekvieno įrenginio suvartojimą realiu laiku. Energetinį efektyvumą vertiname ne vien per „atsipirko / neatsipirko“ prizmę, bet ir plačiau – kaip sprendimus, kurie vienu metu kuria vertę keliomis kryptimis: mažina sąnaudas, didina veiklos efektyvumą ir gerina galutinio produkto kokybę“, – reziumuoja „Kauno grūdų“ administracijos direktorė.
About the Author
