Profesinis mokymas Lietuvoje išgyvena renesansą – vis daugiau žmonių jį renkasi sąmoningai, matydami aiškų kelią į paklausią profesiją ir realias karjeros galimybes. Į šį pokytį įsitraukia ir verslas: prekybos tinklas „Iki“ ir Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmai (AHK) antradienį pasirašė bendradarbiavimo sutartį. Pagal ją pirmą kartą Lietuvos prekybos istorijoje specialistai bus rengiami pagal vokišką dualinio profesinio rengimo standartą.
Taip siekiama profesinį ugdymą dar labiau priartinti prie realios darbo aplinkos ir suteikti būsimiems specialistams daugiau konkrečių, praktiškų įgūdžių. Pagal naują modelį mokymasis vyks ne tik klasėje, bet ir tikroje darbo vietoje.
Pirmoji proga – konditeriams ir maisto pramonės darbuotojams
Profesinio mokymo Lietuvoje svarbą rodo ir stojančiųjų skaičiai. Pernai prašymus mokytis profesinio mokymo įstaigose pateikė daugiau kaip 31 tūkst. žmonių, o mokymo sutartis sudarė apie 20,8 tūkst. stojančiųjų. Profesines mokyklas renkasi tiek jauni, pirmuosius karjeros žingsnius planuojantys žmonės, tiek ir persikvalifikuoti siekiantys darbuotojai.
Specialistai pastebi, kad profesinis mokymas vis dažniau pasirenkamas nebe kaip „planas B“, o kaip sąmoningas sprendimas į konkrečią profesiją, praktinius įgūdžius ir greitesnį startą darbo rinkoje, kurioje kvalifikuotų darbuotojų poreikis yra didžiulis.
Antradienį pasirašyta sutartis – pirmas toks žingsnis Lietuvos prekyboje, kai verslas ir tarptautinę patirtį turintys partneriai suvienija jėgas tam, kad būsimi specialistai mokytųsi ne tik klasėje, bet ir darbo vietoje.
„Iki“ kasmet priima apie 30 praktikantų ir siekia šį skaičių auginti. Jau nuo šių metų pagal šį modelį pradedamas bendradarbiavimas su Šiaulių technologijų mokymų centru, Verslo ir svetingumo profesinės karjeros centru, Kauno maisto pramonės ir prekybos mokymų centru ir Panevėžio mokymų centru.
Pirmiausia dėmesys bus skiriamas maisto pramonės darbuotojų ir konditerių kompetencijoms. Vėliau tikimasi pagal naują modelį ugdyti ir sandėlio vadovus, logistikos darbuotojus, virėjus, parduotuvės vadovus ir kitus prekybos sektoriaus specialistus.
„IKI Lietuva“ generalinė direktorė Nijolė Kvietkauskaitė sako, kad gerai parengti darbuotojai yra vienas svarbiausių verslo sėkmės veiksnių, todėl papildomas žingsnis jų ugdymui – būtinas procesas norint veikti efektyviau.
„Daug investuojame į parduotuvių atnaujinimą, technologijas, apsipirkimo patirtį, tačiau svarbiausia investicija yra į žmones. Mums svarbu kurti aplinką, kurioje darbuotojai galėtų augti, įgyti aiškių kompetencijų ir matyti savo profesinę ateitį. Dažnai rinkoje pirmieji imamės naujų sprendimų, ir šis sprendimas – dar vienas to pavyzdys. Darbuotojų ugdymo standartą pakeldami iki vokiškos kokybės norime parodyti, kad prekyba yra inovatyvi sritis įvairiomis prasmėmis. Tikiu, kad prekybos ateitį kurs tie, kurie gebės ne tik diegti naujas technologijas, bet ir nuosekliai auginti žmones“, – sako N. Kvietkauskaitė.
60–70 proc. laiko – realioje darbo vietoje
Vokiškas dualinio profesinio rengimo modelis išsiskiria tuo, kad mokymasis glaudžiai siejamas su praktika įmonėje. Pagal šį modelį apie 30–40 proc. mokymo sudaro teorija, o 60–70 proc. – praktinis mokymasis darbo vietoje.
Vokietijoje šis modelis yra viena svarbiausių specialistų rengimo sistemos dalių: kasmet ten sudaroma beveik pusė milijono naujų profesinio mokymo sutarčių, o mokymasis darbo vietoje laikomas natūralia profesijos įgijimo dalimi. Pasak AHK vykdančiojo direktoriaus pavaduotojo Dominico Otto, tokia sistema padeda išvengti atotrūkio tarp to, ko mokomasi, ir to, ko iš tiesų reikia darbe.
„Dualinio mokymo esmė paprasta – žmogus profesijos mokosi ten, kur ji iš tiesų taikoma. Klasėje galima gauti pagrindus, bet tik darbo vietoje pamatai procesus, tempą, atsakomybę, komandą, klientą ir tikrus kokybės reikalavimus. Vokietijoje šis modelis pasiteisino, nes verslas nelaukia, kol specialistai bus parengti kitur – jis pats aktyviai prisideda prie jų auginimo“, – sako AHK atstovas.
D. Otto teigimu, toks bendradarbiavimas naudingas visoms pusėms: mokiniai greičiau įgyja praktinių įgūdžių, pasitikėjimo savimi, profesinio mokymo įstaigos geriau jaučia darbo rinkos pulsą, o įmonės gali prisidėti prie būsimų darbuotojų rengimo pagal realius savo veiklos poreikius.
Profesinis mokymas – jau nebe „atsarginis variantas“
Viena iš mokymo įstaigų, su kuria pradedamas bendradarbiavimas, – Vilniaus verslo ir svetingumo profesinės karjeros centras. Jo direktorius Saulius Zybartas teigia, kad profesinės mokyklos sulaukia vis daugiau žmonių, kurie į mokymą ateina aiškiai žinodami, ko nori.
„Keičiasi požiūris į profesinį mokymą. Vis dažniau ateina motyvuoti žmonės, kurie nori įgyti konkrečią profesiją, kuo greičiau pradėti dirbti ir suprasti, kokių profesinio augimo ir karjeros galimybių jis gali suteikti. Šis pokytis kelia ir aukštesnius lūkesčius pačiam mokymui – jis turi būti kuo arčiau tikros darbo aplinkos, o bendradarbiavimas su verslu čia yra labai svarbus“, – sako S. Zybartas.
Pasak jo, konditerių ir maisto pramonės darbuotojų rengimas yra geras pavyzdys, kodėl praktika turi būti neatsiejama mokymosi dalis.
„Tai darbai, kurių neįmanoma išmokti vien teoriškai. Konditerijoje, kulinarijoje svarbus tikslumas, pojūtis, estetika, produktų supratimas, technologinės žinios. Logistikoje – greitis, tvarka, atsakomybė, procesų matymas. Kai mokinys visa tai pamato ir išbando realioje įmonėje, jis daug greičiau supranta, ką reiškia profesija, darbas komandoje, įmonės vertybės ir ko iš jo tikėsis darbdavys“, – teigia S. Zybartas.
Simbolinis sutarties pasirašymas vyko „IKI – Vilnius“ parduotuvėje sostinėje, kurioje veikia atvira kepykla. Tokia vieta pasirinkta, nes čia kasdien matyti, kad kokybiškas rezultatas prekyboje gimsta ne tik iš technologijų bei gerų receptų, bet ir iš žmonių meistrystės.
About the Author
