Vilniaus universiteto Verslo mokykla skelbia 2025 m. Globalaus verslumo stebėsenos tyrimo (GEM) Lietuvos ataskaitą. Tyrimas atskleidžia Lietuvos verslumo ekosistemos brandą ir teigiamus pokyčius – daugėja šeimos verslų ir verslų, kuriamų motyvuotai, o ne iš būtinybės. Pozityviais pokyčiais pasižymi ir Lietuvos moterų verslumas: jos dažniau orientuojasi į tarptautines rinkas ir drąsiau diegia naujas technologijas. Vis dėlto iššūkių išlieka – svarbu skatinti aukštųjų technologijų taikymą brandžiuose versluose, stiprinti mokslo, universitetų ir verslų bendradarbiavimą.
Verslas tampa šeimos reikalu
Kiekvienais metais GEM tyrėjai klausia, kodėl lietuviai kuria verslą. Šiemet vienas atsakymas išsiskiria labiausiai. Šeimos tradicija, kaip verslo kūrimo motyvas, per trejus metus padvigubėjo: nuo 22 proc. 2022-aisiais iki 36 proc. 2025-aisiais. Tai verslo kultūros pokytis, kurį tyrimas užfiksuoja pirmą kartą.
Lygiai taip pat reikšmingas kitas poslinkis: verslas iš būtinybės – kai žmogus kuria, nes neturi kito pasirinkimo – nuo 2023 m. piko (84 proc.) krito iki 69 proc. Daugiau lietuvių kuria verslą, nes nori – ne todėl, kad jaučia būtinybę. Tai branda, kurios ekonomistai ilgai laukė.
Moterų verslai veikia globaliau nei vyrų
Diskusijose apie Lietuvos moteris versle neretai pabrėžiama, kad mažiau moterų kuria verslą ar išlieka verslo savininkėmis ilgesnį laiką. Tačiau GEM Lietuva 2025 pristato kitą moterų verslumo pusę.
Moterys verslininkės daugiau nei du kartus dažniau (6,2 proc.) nei vyrai (2,2 proc.) nurodė, kad jų technologija yra nauja pasauliui. Panašų skirtumą galima matyti ir tyrinėjant moterų ir vyrų kuriamų produktų naujoviškumą (2,8 ir 1,6 proc.) Moterys dažniau orientuojasi į tarptautines rinkas, dažniau planuoja eksportuoti.
Klausimas, kurį tuomet kelia tyrėjai: jei ambicijų yra, kodėl moterys rečiau tampa ilgalaikėmis verslo savininkėmis? Taip atsitinka ne dėl motyvacijos trūkumo, o dėl trūkstamų sąlygų kurti ir plėtoti verslą.
Aktuali žinia universitetams: mokslas lėtai pasiekia rinką
GEM tyrimas vertina ne tik verslininkų veiklą, bet ir ekosistemos sąlygas – ką ekspertai mano apie verslumo aplinką Lietuvoje. 2025 m. silpniausia iš visų vertintų sąlygų išliko ta pati: švietimas bei mokslo ir technologijų perkėlimas į rinką.
Antroji sąlyga – tiesiogiai susijusi su universitetais. Lietuva daugelyje mokslo sričių yra pripažįstama kaip lyderė. Tačiau mokslo kelias iki produktų, paslaugų ar naujų įmonių yra ilgas. Universitetai, verslas ir politinis sektorius dar tik mokosi kalbėti viena kalba. Būtent šios bendradarbiavimo kultūros stiprinimas yra viena svarbiausių ekosistemos plėtros krypčių, į kurią Vilniaus universiteto Verslo mokykla investuoja tikslingai tiek dalyvaudama pasauliniame GEM tinkle, tiek kurdama naujas infrastruktūras bei plėtodama naujas verslumo iniciatyvas su vaikais ir jaunimu.
Nauji verslininkai diktuoja naujas taisykles
Viena iš netikėčiausių 2025 m. tyrimo išvadų – atvirkštinė technologijų naudojimo versle logika. Įprastai manoma, kad brandūs, patyrę verslininkai naudoja daugiau technologijų, nes tai reikalauja didesnio kapitalo. GEM Lietuva duomenys rodo priešingai: nauji verslo kūrėjai (7,9 proc.) labiau nei brandaus verslo savininkai (4,6 proc.) veikia aukštųjų technologijų sektoriuose. Dirbtinio intelekto (DI) įrankius taip pat dažniau naudoja nauji verslininkai (30 proc.) nei patyrę (25 proc.).
Tai rodo, kad technologinė ateitis Lietuvoje formuojama naujose, o ne ilgą laiką rinkoje veikiančiose įmonėse. Ir tai kelia dar vieną klausimą: ar ekosistema pakankamai palaiko šiuos naujus verslus ir jų kūrėjus, kad jie taptų lyderiais?
GEM Lietuva 2025 ataskaita analizuoja ir verslumo ketinimus, motyvus, lyties ir regiono dinamiką, inovacijų profilio analizę, DI pasirengimą ir įvairias ekosistemos sąlygas. Ji skirta ne tik tyrėjams, bet ir verslininkams, politikams, mokytojams, visiems, kurie nori suprasti, kaip Lietuva kuria savo ekonomikos ateitį.
GEM Lietuvos ataskaitą skaitykite čia.
Pasaulinis verslumo stebėsenos tyrimas (angl. Global Entrepreneurship Monitor) – didžiausias pasaulinis verslumo stebėsenos tyrimas, vykdomas nuo 1999 m. Jame dalyvauja daugiau kaip 500 pasaulio mokslininkų. Lietuvoje tyrimą vykdo Vilniaus universiteto Verslo mokykla. Tyrimo autoriai – prof. Saulė Mačiukaitė-Žvinienė, Robertas Skliaustas, Ameer Hasaan.
About the Author
