Dr. Eglė Stonkutė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Vadybos klasterio partnerystės profesorė
Lietuvoje laikas nuo laiko vis kalbama apie keturių dienų trukmės darbo savaitę. Yra ir įmonių, kurios tokią praktiką jau taiko. Tokia darbo savaitės trukmė beveik prilygsta minimai Thomas More‘o knygoje „Utopija“ (1516 m.): jos veikėjai utopiečiai dirba tik šešias valandas per dieną. Ekonomistas Johnas Maynardas Keynesas 1930 m. prognozavo, kad dėl technologinės pažangos ir darbo našumo augimo 2030 m. žmonės dirbs tik 15 valandų per savaitę (pirmadienį ir antradienį), o nuo trečiadienio jau prasidės penkių dienų savaitgalis. Stebint dirbtinio intelekto (DI) integravimo į pasaulio ekonomikos procesus, laikas būtų pasvarstyti, kuri „utopija“ yra pasiekiama per ateinančius dešimt metų ir kam turi ruoštis darbuotojai.
Reikia iš karto pasakyti, kad kol kas niekas neprognozuoja, jog po dešimt metų žmonėms nebereikės dirbti. Tiesiog iš karto griaunu viltis tų, kurie tikėjosi, jog šiame komentare bus sudėlioti argumentai, kad jau galime ruoštis penkių dienų savaitgaliams. Be to, tas pats Johnas Maynardas Keynesas taip pat kėlė klausimą, kur gyvenimo prasmės ieškos žmogus, jei didžiąją gyvenimo laiko dalį jam dirbti nereikėtų. Bet tai palikime kito karto diskusijai.
Neatrodo, kad DI panaikins poreikį dirbti
Istoriškai visais laikais žmogus dirbo gana daug. Pirmykštėse medžiotojų ir uogų rinkėjų bendruomenėse žmonės dirbdavo apie 750–1500 valandų per metus, senovės Egipto ir Romos civilizacijose – apie 1200–1500 valandų, viduramžiais – apie 1500–1600 valandų. Pramoninės revoliucijos laikotarpiu darbo krūvis išaugo ir galėjo viršyti 3 tūkst. valandų per metus. Šiandien, XXI amžiuje, daugelyje šalių žmonės dirba apie 1700–1800 val. per metus.
Kitais žodžiais sakant, technologijos keitėsi, bet žmogus visais laikais dirbdavo vidutiniškai po ne mažiau 1500 valandų, kas maždaug prilygsta šešių valandų darbo dienai dirbant penkias dienas per savaitę arba keturias darbo dienas po aštuonias valandas. Žvelgiant iš šios perspektyvos, neatrodytų, kad DI iš esmės naikintų poreikį dirbti.
Tarptautinė darbo organizacija (angl. International Labour Organization) prognozuoja, kad DI reikšmingai transformuos, bet nepanaikins, apie 25 proc. darbo vietų. Aukštų pajamų ekonomikose tokių darbo vietų bus net 34 proc., o mažiau išsivysčiusios šalys bus mažiau paveiktos – apie 10 proc. Be to, prognozuojama, kad DI labiau paveiks moterų darbo vietas, nei vyrų. Organizacijos teigimu, išnykti dėl automatizacijos gali tik iki 9,6 proc. darbo vietų.
Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja didesnio masto poveikį ir mano, kad apie 40 proc. pasaulio darbo vietų bus paveiktos – kitaip tariant, bus transformuotos arba išnyks. Fondo vertinimu, labiausiai nukentės aukštas pajamas gaunantys ir aukštos kvalifikacijos darbuotojai. Kita vertus, dirbtinis intelektas gali padidinti to paties darbo kokybę ir kuriamą pridėtinę vertę – tokiu atveju pajamų nelygybė gali ir augti. Aukštų pajamų ir aukštos kvalifikacijos darbo vietų skaičiai mažės, tačiau likusiųjų dirbti darbo vietos taps kokybiškai aukštesnio lygio, dėl ko atitinkamai išaugs jų uždirbamos pajamos. Ten, kur DI tik papildys žmogaus darbą, rizikos bus mažesnės.
Pasaulio ekonomikos forumas prognozuoja, kad iki 2030 m. dėl DI ir automatizavimo išnyks apie 92 mln. darbo vietų pasaulyje ir kartu bus sukurta 172 mln. naujų. Vadinasi, iš esmės naujų darbo vietų balansas bus teigiamas ir sieks 78 milijonus.
Augs empatijos, kūrybiškumo ir kitų gebėjimų svarba
Taigi, neatrodo, kad tarptautinės organizacijos prognozuotų darbo rinkos apokalipsę per artimiausią dešimtmetį: vadinasi, reikia ruoštis dirbti su DI. Manoma, kad apie 40 proc. šiandienos darbinių gebėjimų reikės pritaikyti ir parengti darbui su dirbtiniu intelektu. Be to, prognozuojama, kad vis svarbesni (ir, manau, brangesni) taps tokie žmogaus gebėjimai kaip empatija, kūrybiškumas, kritinis mąstymas, etinis vertinimas, sistemų dizainas.
Kitaip tariant, mažiausiai paveiktos profesijos bus tos, kurios reikalauja empatijos, rankų darbo ir ekspertinio lygio veiklos su DI. Jai jau reikės dirbti, klausimas, kas sparčiausiai turi susirūpinti arba pasirūpinti savimi, investuodami į kitus gebėjimus arba tapdami savo srities „Super Mario“, t. y. darbo su DI ekspertais.
Vertinant atskirus sektorius, administravimo srityje prognozuojamas didžiausias darbo vietų mažėjimas. Jau dabar įprastus administracinius darbus keičia dirbtinio intelekto agentai. Buhalterinės apskaitos srityje jau po truputį vyksta dalinis automatizavimas. Teisės paslaugų sektoriuose daugelis rutininių darbų jau yra automatizuojami, juos atlieka DI. Stebimi dideli pasikeitimai ir didžiausiose pasaulio konsultacinėse įmonėse, kur mažėja auditorių ir daugėja DI specialistų. Tokių audito ar teisės konsultantų komandos mažės ir augs jų darbo našumas.
Programavimo srityje, kadangi DI šį darbą atlieka puikiai, specialistų darbe mažės paties techninio kodavimo, tačiau augs sistemos architektūros gebėjimų poreikis. Gamyboje manytina, kad automatizavimas, robotizavimas ir dirbtinis intelektas ženkliai sumažins darbuotojų skaičius poreikį.
Tačiau yra sričių, kuriose darbuotojų poreikis išliks. Sveikatos apsaugoje visada reikės empatijos gebėjimų turinčių žmonių. Švietime dirbtinis intelektas turėtų likti pagalbiniu įrankiu, bet ne darbuotojo pakaitalu: čia empatiška pagalba mokantis ir mentorystė gali tapti dominuojančiu ugdytojų gebėjimu. Galiausiai, statybų ir kitų amatų sektoriuje išliks fizinių rankų poreikis.
Formuojasi darbo rinkos konfliktas tarp kartų
Jau vykstantys pokyčiai darbo rinkoje kelia ir rizikų. Per ateinančius dešimt metų, kol dar vyksta verslo procesų transformacijos dėl dirbtinio intelekto, augs poliarizacija tarp mokančių profesionaliai dirbti su DI ir tų, kurie nesimokys to daryti, bei tarp gebančių ir negebančių mąstyti kritiškai (mažiau išlavintu kritiniu mąstymu paprastai pasižymi mažiau patirties turintys, jauni darbuotojai).
Kol vyksta verslo procesų transformacija ir naujų veikimo principų formavimas, o paprastus rutininius darbus jau dabar puikiai keičia DI sprendimai, darbo rinkoje šiandien santykinai laimi vyresni darbuotojai. Jų darbo vietų skaičiai dėl DI lėčiau mažėja, jie turi labiau išlavintą kritinį mąstymą ir daugiau darbo patirties. Ir čia formuojasi darbo rinkos konfliktas tarp jaunos ir vyresnės kartos.
M. Gladwellas knygoje „Outliers“ (2008 m.) teigia, kad reikia 11 tūkst. valandų (apie 5,5 metų) praktikuoti gebėjimą tam, kad darbuotojas taptų ekspertu. Taigi, jei jaunimas artimiausiais metais praras galimybes praktikuotis, dirbti (tiek konkrečioje srityje, tiek dirbdami su DI), gali išsivystyti tam tikra darbo rinkos gebėjimų ugdymo skylė.
Tyrimai rodo, jog jau 44 proc. Z kartos atstovų bijo, kad DI užims jų darbo vietas. Jaunimas jau dabar susiduria su sunkiai randamomis ne tik darbo, bet ir praktikos vietomis. Be šių darbinės karjeros pradžios žingsnių sunku įsivaizduoti ir darbinės karjeros tolesnę raidą. Žinoma, vėliau, tikėtina, tiek šalių valdžios, tiek verslo įmonės imsis priemonių siekdamos užtikrinti savo įmonių veiklos tęstinumą, ugdymo, perkvalifikavimo atitikimą darbo rinkai. Šiuo metu tik Kinijos valdžia įspėja savo įmones, kad nemažintų darbo vietų skaičiaus dėl DI diegimo. Tačiau demokratinėse šalyse procesai visada vyksta lėčiau.
Taigi iki tol mums dar gali tekti išgyventi gana sukrečiantį darbo rinkos pokytį, kurio pasekmes per artimiausius dešimt metų patirs būtent jaunimas. Ir jeigu jiems tai teks išgyventi vieniems, nesitikėčiau jų geranoriškumo ir noro dirbti po dešimtmečio. Be to, jų rankose bus ir svertas „nubausti“ dabartinius vyresnius dirbančius ir būsimus pensininkus. Dėl trumpesnių darbinių karjerų ir prarastų galimybių tapti aukščiausią pridėtinę vertę kuriančių sektorių darbuotojais, jie bus menkai mokėję įmokų dabartinių pensininkų išlaikymui.
DI įmonės be žmonių – jau kuriamos
O kur dar jau kuriamos įmonės be žmogaus? Argentina pasiskelbė nuo šiol esanti „beveik nulinio DI reguliavimo“ šalimi, kurioje gali būti steigiamos DI įmonės be žmogaus. Taigi, „nulinio žmogaus poreikio“ įmonės jau yra čia ir tai tik didins darbo rinkos rizikas. Be to, darbo rinka reikšmingai gali keistis ir dar kartą, kai joje pradės dominuoti humanoidai. Bet tai jau vėliau, ne per ateinančius 10 metų.
Pabaigai. Prognozuojama, kad dirbtinio intelekto sprendimai Lietuvai per ateinančius dešimt metų galėtų generuoti po 0,5 proc. punkto didesnį bendrojo vidaus produkto augimą kasmet. Žinant, kad šalies BVP artėja prie 100 mlrd. eurų ribos (tikėtina, kad šį skaičių jis pasieks 2029 metais), toks papildomas augimas reikštų apie 0,5 mlrd. eurų papildomai sukurto BVP kasmet. Tačiau, jei šalyje nuspręstume dirbti tik keturias dienas, tai reikštų apie 20 mlrd. eurų BVP praradimus. Daryčiau išvadą, kad kol kas T. More‘o utopiečių darbo savaitė mums netaps realybe, todėl svarbu jau dabar investuoti į darbo su DI gebėjimus ir ieškoti sprendimų dėl jaunimo integravimo darbo rinkoje.
About the Author
