Transporto žalų sukčiavimas, siekiant pasipelnyti gaunant neteisėtas draudimo išmokas, neretai gali priminti detektyvą. Draudikams kasdien tenka tirti inscenizuotus fiktyvius eismo įvykius ir galimai suklastotas žalas. Ekspertų teigimu, tokių tyrimų tikslas yra ne tik užkirsti kelią sukčiautojams, bet ir apsaugoti sąžiningus vairuotojus.
„Kai kalbame apie sukčiavimą transporto žalų srityje, daugelis greičiausiai įsivaizduoja bandymą nuslėpti tikrąsias automobilio apgadinimo aplinkybes ar siekį gauti didesnę išmoką. Tačiau realybėje nemaža dalis sukčiavimo schemų yra kur kas įmantresnės ir neretai į jas sąmoningai įtraukiami niekuo dėti vairuotojai“, – sako Artūras Juodeikis, „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.
Dažnas sukčių taikinys – atsargūs vairuotojai
Ekspertas pabrėžia, kad viena dažniausiai pasitaikančių schemų – tyčia sukeliami eismo įvykiai, kai sukčiai siekia netvarkytą ar anksčiau apgadintą automobilį suremontuoti draudimo bendrovės sąskaita.
Pasak A. Juodeikio, tokiais atvejais į inscenizuojamus eismo įvykius įtraukiami niekuo dėti eismo dalyviai. Pavyzdžiui, kelių sukčiai specialiai sukelia situaciją, kurios metu kitas vairuotojas, atlikdamas įprastą manevrą, kliudo sukčių transporto priemonę. Po tokio incidento tariamas kaltininkas dažnai būna nuoširdžiai nustebęs, kad manevruodamas nepastebėjo kito automobilio.
Draudikų praktikoje pasitaiko ir kurioziškų atvejų. „Viename iš tirtų įvykių pirminėje jo versijoje vienas vairuotojas neva nepraleido kito pagrindiniu keliu važiuojančio automobilio. Visgi išsamesnio tyrimo metu paaiškėjo, kad vienos iš transporto priemonių techninė būklė buvo tokia prasta, kad automobilis apskritai nebūtų galėjęs važiuoti – dėl susidėvėjimo jo kuro bake buvo atsivėrusi skylė. Tyrimo metu nustatyta, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas, siekiant gauti išmoką už kitą, taip pat techniškai netvarkingą automobilį“, – sako A. Juodeikis.
Kokie požymiai išduoda sukčiavimą
Pasak eksperto, kiekvienas draudikas turi vidines rizikos vertinimo sistemas ir kriterijus, padedančius identifikuoti galimus sukčiavimo atvejus. Jie gali skirtis priklausomai nuo draudimo paslaugos, žalos pobūdžio ar konkretaus įvykio aplinkybių. Vis dėlto, dažnai nesąžiningą veiklą indikuoja pasikartojantys požymiai, pavyzdžiui, neįprastai dažni eismo įvykiai, pasikartojančios panašios jų aplinkybės.
„Kartais fiksuojame tam tikrą elgsenos modelį – tie patys asmenys, panašūs scenarijai, pasikartojančios transporto priemonės ar analogiškos žalos. Tokie sutapimai savaime dar nieko neįrodo, tačiau jie tampa signalu atlikti išsamesnį tyrimą, aiškintis detales ir įvykio aplinkybes“, – sako A. Juodeikis.
Tyrėjams padeda ne tik vaizdo įrašai
Tiriant eismo įvykius, pirmiausia vertinami vairuotojų surinkti įrodymai – kuo išsamiau būna užfiksuota eismo įvykio vieta ir aplinkybės, tuo paprasčiau bei tiksliau galima įvertinti situaciją.
„Tyrimą reikšmingai palengvina tiksliai ir aiškiai užfiksuota transporto priemonių padėtis po susidūrimo, ant kelio likę stabdymo ar slydimo pėdsakai, taip pat surinkti liudininkų parodymai ir kontaktiniai duomenys. Didelę vertę turi ir automobiliuose įrengti vaizdo registratoriai, miestų vaizdo kamerų įrašai, kurių medžiaga padeda atkurti įvykio eigą ir aplinkybes“, – sako A. Juodeikis.
Pasak jo, šiandien pasitelkiamos ir technologijos – automobilių diagnostinė ir kompiuterinė įranga, leidžianti analizuoti transporto priemonių techninius duomenis bei atlikti eismo įvykio eigos rekonstrukciją.
Ekspertas paaiškina, kodėl kartais žalos administravimo procesas trunka ilgiau nei klientai tikėtųsi: „Išsamesnis tyrimas užtrunka tais atvejais, kai draudikui reikia patikrinti didesnės apimties informaciją ir surinkti papildomus duomenis iš susijusių institucijų, pavyzdžiui, teisėsaugos institucijų. Tyrimo trukmė taip pat priklauso nuo to, kaip greitai gaunami reikalingi dokumentai, ekspertų išvados ar kita svarbi informacija“.
Pasak jo, vertinant įvykio aplinkybes, neretai analizuojami ir ankstesni eismo įvykiai – ypač tais atvejais, kai kyla įtarimų dėl sukčiavimo schemų, užfiksavus, kad tas pats asmuo ar transporto priemonė į panašius incidentus patenka pakartotinai. Jei kyla įtarimų dėl sisteminio sukčiavimo, į tyrimą dažnai įsitraukia ir policija.
Sukčiavimo mastai auga
„Lietuvos draudimo“ duomenimis, 2025 m. buvo nustatyta beveik 3 tūkst. fiktyvių ar tikrovės neatitinkančių transporto priemonių žalų, kurių bendra suma viršijo 5 mln. eurų. Didžiausia pernai užfiksuota įtartina žala siekė 120 tūkst. eurų.
Palyginimui, 2024 m. buvo nustatyta daugiau nei 2 tūkst. tokių atvejų, o jų suma viršijo 4 mln. eurų.
Anot A. Juodeikio, kiekvienas atskleistas sukčiavimo atvejis reiškia ne tik užkirstą kelią neteisėtam pasipelnymui, bet kartu apsaugo sąžiningus klientus. Mat nuolat peržiūrimoms draudimo kainoms, be kitų veiksnių, įtaką daro ir bendrų žalų dažnio tendencijos ir sumos.
„Draudimo sukčiavimas nėra vien nusikaltimas prieš draudimo bendrovę. Galutines jo pasekmes vienaip ar kitaip pajunta visi klientai. Todėl investicijos į profesionalius tyrimus pirmiausia yra investicijos į sąžiningų klientų apsaugą“, – reziumuoja „Lietuvos draudimo“ žalų departamento vadovas.
About the Author
