Išankstiniais duomenimis, birželį Vilniuje parduota 440 būstų – 16 proc. mažiau nei gegužę (523 vnt.). Tai atspindi tipišką sezoninę pauzę, kai atėjus šiltiems orams, prasidėjus moksleivių atostogoms pirkėjai renkasi poilsį ir laikinai atideda būstų pirkimą. Tačiau bendras antrasis ketvirtis ir pirmasis pusmetis demonstruoja tvirtas rinkos pozicijas: balandį–birželį sandorių skaičius sostinėje siekė 1 577 (pernai tuo pačiu laikotarpiu – 1 347), o per šešis mėnesius buvo parduoti net 3 545 būstai, o tai yra 13,1 proc. daugiau nei pirmąjį 2025 m. pusmetį. Tokios rezultato pirminėje Vilniaus NT rinkoje nebuvo nuo 2021 m. pirmojo pusmečio, kai buvo parduota virš 5000 būstų.
Nuo pat metų pradžios rinkoje vyravęs stiprus kainų augimo lūkestis paskatino pirkėjus suaktyvėti pirmoje pusmečio pusėje. Vis dėlto, pirmąjį vasaros mėnesį situacija stabilizavosi. Prie to prisidėjo ir reikšmingai pasipildžiusi pasiūla. Jei per pirmąjį praėjusių metų pusmetį rinkai buvo pasiūlyta 3 760 naujų būstų, tai šį pusmetį plėtotojai rinkai pristatė net 4 417 naujus objektus.
„Didžiulis naujų projektų, ypač ekonominės klasės, įsiliejimas lėmė, kad bendras laisvų būstų likutis Vilniuje pasiekė 6 577 vienetus. Iš jų beveik 20 proc. koncentruojasi Pašilaičiuose. Galima drąsiai teigti, kad iš skubėjimu pasižymėjusios pardavėjų rinkos perėjome į subalansuotą rinką. Pirkėjai dabar turi prabangą laukti, neskubant apžiūrėti visus prieinamus variantus ir ramiai priimti sprendimą. Papildomu faktoriumi išlieka ir dalies pirkėjų sprendimas sandorius atidėti iki rugpjūčio 1 d., kai minimalus įnašas pirmam būstui sumažės nuo 15 proc. iki 10 proc.“, – pastebi „Citus“ NT analitikė Ugnė Žiogelė.
Vidutinė kvadratinio metro kaina pirminėje Vilniaus rinkoje birželio pabaigoje siekia 4 056 Eur/kv. m. Ji paaugo 3,26 proc. nuo metų pradžios, o metinis kainos pokytis siekia 7,17 proc.
Kaune – spartesnis kainų šuolis ir mažesnis sandėlio likutis
Vasaros ramybės režimas birželį neaplenkė ir laikinosios sostinės: po aktyvios gegužės (124 pardavimai), birželį sudaryti 88 sandoriai. Vis dėlto, pusmečio rezultatas išlieka teigiamas: per antrąjį ketvirtį Kaune realizuoti 325 būstų, o bendras pusmečio rezultatas pasiekė 710 sandorius (pernai per pirmus šešis mėnesius buvo parduoti 647 butai).
„Kauno rinka išlaiko nuoseklų augimo tempą, tačiau čia pirkėjai susiduria su didesniu spaudimu kainoms. Nuo metų pradžios vidutinė kvadratinio metro kaina čia šoktelėjo net 15,14 proc. ir šiuo metu siekia 3 428 Eur/kv. m. Tam įtakos turėjo pasikeitusi pasiūla. 2025 m. gale vidutinės ir prestižinės klasės būstai sudarė 32 proc., o birželio gale – net 52 proc. Verta paminėti, kad likutis Kaune paskutiniais mėnesiais yra didžiausias nuo 2017 m. – pirkėjai gali rinktis iš 1 467 laisvų butų“, – aiškina ekspertė.
Klaipėdoje – aktyvumo bangos ir aukštos kainos pozicija
Klaipėdos pirminė būsto rinka šį pusmetį taip pat demonstravo didesnę gyvybę nei pernai. Per antrąjį ketvirtį uostamiestyje parduota 117 būstų (pernai tuo pačiu metu – vos 73), o bendras pusmečio rezultatas pasiekė 246, lenkdamas praėjusių metų pirmąjį pusmetį (221 vnt.).
„Ilgą laiką Klaipėdoje trūko ekonominės būsto pasiūlos dėl to pardavimai buvo lėtesni. Birželio mėnesį rinkai buvo pristatyti 2 nauji projektai su 171 butu. Tai atsispindi ir rezultatuose – birželį buvo parduoti 66 būstai – dvigubai daugiau nei birželį“, – pastebi U. Žiogelė.
Šiuo metu laisvų butų likutis Klaipėdoje sudaro 830 vienetų, o vidutinė kvadratinio metro kaina yra 3 610 Eur/kv. m. Nuo metų pradžios ši kaina pakilo 7,41 proc.
Ateinantį pusmetį aktyvumas išliks, bet kainos stabilizuosis
Žvelgdami į ateinantį pusmetį, analitikai prognozuoja nuosaikesnį periodą. Didžioji dalis gyventojų bei investuotojų, kurie intensyviai ieškojo būsto, jau spėjo apsipirkti pirmoje metų pusėje, o išaugusi pasiūla išsklaidė skubos faktorių. Prie ramesnio, labiau subalansuoto tempo prisidės ir makroekonominiai veiksniai: fiksuojamas EURIBOR augimas, infliacija bei bendri geopolitiniai neramumai pasaulyje, kurie pirkėjus skatina sprendimus priimti labiau apgalvotai.
Vis dėlto, vystytojai apsukų nemažina ir toliau aktyviai planuoja statybas. Daugiausiai projektų šiuo metu yra vystoma Naujamiestyje ir Pašilaičiuose, o per šių metų pirmąjį pusmetį daugiausiai pardavimų buvo fiksuota Žirmūnų mikrorajone.
„Nepaisant to, kad ateinantį pusmetį nebematysime tokių rekordinių šuolių, išlaikomas kainų lygis rodo, jog didelė dalis gyventojų nekilnojamąjį turtą Lietuvoje vis dar vertina kaip vieną saugiausių alternatyvų kapitalui apsaugoti. Rinkos aktyvumas išliks, tiesiog pati rinka iš emocinio pirkimo fazės pereina į brandesnę ir labiau prognozuojamą būseną“, – apibendrina „Citus“ ekspertė U. Žiogelė.
Per pirmąjį 2026 m. pusmetį „Citus“ valdomuose projektuose Vilniuje, Kaune ir Druskininkuose buvo sudaryti 265 būsto sandoriai.
*„Citus“ analitikai, vertindami pirminės būsto rinkos paklausą, skaičiuoja preliminarias pirkimo–pardavimo sutartis dėl butų, loftų ir kotedžų įsigijimo. Kotedžai į šį skaičių įtraukiami todėl, kad didžioji jų dalis formaliai priskiriama butams, be to, kotedžai paprastai konkuruoja dėl tų pačių pirkėjų. Iš einamojo mėnesio rezultato nėra eliminuojami rinkos preliminariųjų sutarčių nutraukimai, nes jie dažniausiai susiję su ankstesnių mėnesių pardavimais, todėl neparodo tikrojo einamojo laikotarpio paklausos. Dėl tos pačios priežasties kartais mėnesio statistika išauga, kai vienu metu į apskaitą įtraukiami pavėluotai įregistruoti sandoriai (anksčiau sudaryti susitarimai) – taip konkretaus mėnesio rezultatas laikinai padidėja. Visi duomenys yra preliminarūs ir gali būti tikslinami, tačiau ilgesniu laikotarpiu galutinės tendencijos išlieka tos pačios.
About the Author
