Birželio 11 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) Veterinarijos akademijos teritorija Tilžės g. 18, Kaune, po rekonstrukcijos darbų pristatyta Universiteto bendruomenei ir miesto visuomenei. Atnaujintas istorinis akademinis miestelis pakvietė lankytojus naujai atrasti vieną savičiausių Kauno erdvių, kurioje beveik devynis dešimtmečius susitinka mokslas, architektūrinis paveldas, gyvūnų sveikata, studentų gyvenimas ir Kauno istorija.
Atnaujinta teritorija – patogesnė kasdieniam akademijos gyvenimui ir atviresnė miestui: sutvarkyti takai, poilsio ir judėjimo erdvės, išryškinti paveldiniai pastatai, daugiau saugumo ir estetikos teikia naujas apšvietimas. Restauruotos tvoros, „Art deco“ stiliaus vartai, atnaujintas vidinis teritorijos kiemas ir želdiniai, renginių erdvė.
„Atverti visuomenei LSMU Veterinarijos akademinio miestelio erdves buvo ganėtinai sudėtingas projektas. Džiugu, kad drauge su Universitetu šį projektą plėtojo Kauno miesto savivaldybė – ir tai ne vienintelis bendras projektas.
Visa LSMU bendruomenė, per 34, 5 tūkst. darbuotojų, sudarytų apie 10 proc. Kauno gyventojų – tad sujungus ambicijas, socialinis, ekonominis poveikis miestui – nemenkas. Šiandien išpildyti ir LSMU akademinės bendruomenės, Veterinarijos akademijos darbuotojų, studentų poreikiai bei nauji lūkesčiai – o naujos erdvės atsiveria ir miestiečiams“, – atidarymo iškilmėse pažymėjo LSMU rektorius prof. Rimantas Benetis.
Susirinkusiuosius pasveikinęs Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos kancleris Tomas Didžiulis priminė: kokybiška aplinka skatina kūrybiškumą. Dėstytojams bei studentams jis linkėjo naujų idėjų, kaip puoselėti Akademiją, o universitetui – nesustoti ir su tokia pat energija įgyvendinti kitus užsibrėžtus projektus.
Pristatė veiklą: išradingai, nuotaikingai – ir gardžiai
Renginio svečiai ir miesto visuomenė buvo pakviesti susipažinti su Universiteto padalinių darbais, aplankyti istorines ir šiuolaikines Veterinarijos akademijos erdves, dalyvauti įvairiose veiklose: paskanauti mini blynelių, išbandyti Sporto centro lauko treniruoklius, susipažinti su Gyvūnų mokslų fakulteto Kinologijos centro ir Lietuvos muitinės veikla. Gyvūnų mokslų fakulteto Bitininkystės centras kvietė pažinti bičių pasaulį, Visuomenės sveikatos fakulteto atstovai pristatė sveikatai palankius vasariškus patiekalus.
Lankytojai dalyvavo ekskursijose, diskusijose, protų mūšyje.
Vyčio žirgo istorija – išskirtinė
Atnaujinant erdves, ypatingas dėmesys skirtas ir vienam Veterinarijos akademijos simbolių – Vyčio žirgo skulptūrai: ji apšviesta, atnaujinta aplinka, kurioje skulptūra ryškėja kaip svarbus akademinio miestelio akcentas.
Pasak LSMU Veterinarijos akademijos muziejaus vadovės Linos Baršauskienės, Vyčio žirgui šiemet sukanka 90 metų, jis – saugoma kultūros vertybė. Skulptūra buvo pastatyta 1936 m. rudenį, tuo pačiu laikotarpiu, kai kūrėsi ir pati Veterinarijos akademija. Tarpukariu skulptūra buvo pirmojo husarų Didžiojo Lietuvos etmono kunigaikščio Jonušo Radvilos pulko simbolis. Oficialiai skulptūra pavadinta „Vyčio žirgu“ – šį vardą jai suteikė tuomečio Lietuvos prezidento Antano Smetonos žentas, husarų pulko vadas pulkininkas leitenantas Aloyzas Valušis.
Okupacijos metais Vyčio žirgas nugriautas, tačiau netikėtai išliko, nes vėliau, jau sovietmečiu, akademijos profesorius V. Šarkūnas pasiūlė išmestą skulptūrą atgabenti į Akademiją. Buvo surastas jos autorius Jurgis Rutkauskas, gyvenęs Anykščiuose. Pats skulptorius kūrinį restauravo, ir maždaug 1965 m. Vyčio žirgas puošia Veterinarijos akademijos studentų miestelį.
Šiandien skulptūra sulaukia vis daugiau gidų ir miesto istorija besidominčių žmonių dėmesio. Yra buvę svarstymų ją plačiau pristatyti atvykstantiems į Kauną, taip pat jis yra mėgiamas Vilijampolės gyventojų.
Rūmai – Kauno tarpukario modernizmo pavyzdys
Pirmieji Veterinarijos akademijos pastatai iškilo 1933 m. Naujoji laboratorija, pastatyta tuomet dar miesto pakraštyje buvusiame Vilijampolės rajone, išsiskyrė puošnumu ir modernumu. Dėl reprezentatyvios architektūros ją imta vadinti rūmais. Šis pavadinimas išliko iki šiol – Centriniai rūmai tebėra vienas žinomiausių Veterinarijos akademijos pastatų ir ryškus Kauno tarpukario modernizmo pavyzdys.
Šiandien Veterinarijos akademijos teritorijoje yra 8 paveldo pastatai. Tarp jų – Centriniai rūmai, Anatomikumas, Stambiųjų gyvūnų klinika, Smulkiųjų gyvūnų klinikos pastatai, buvusios arklidės, mokomoji kalvė ir kiti istoriniai komplekso objektai. Dalis pastatų per 90 metų išlaikė pirminę paskirtį. Centriniai rūmai, Anatomikumas ir Stambiųjų gyvūnų klinika iki šiol atlieka akademines, mokslo ir praktinio mokymo funkcijas.
Akademija – žalia, ūkiška, sportiška
Akademijos teritorija ilgą laiką buvo labai žalia ir ūkiška. Ji buvo miesto pakraštyje, todėl čia jautėsi daugiau gamtos nei miesto šurmulio. Studentai čia leisdavo laiką tarp paskaitų, mokydavosi lauke, vaikščiodavo, ilsėdavosi. Pasakojama, kad teritorijoje buvo galima pamatyti ir stirnų. Išlikę prisiminimai apie vištas, laisvai vaikštinėjusias akademijos aplinkoje, taip pat apie dėstytojus, kurie čia turėjo lysvių ir gyveno ūkiškai – augino daržoves, rūpinosi savo darželiais, o studentai tai stebėdavo kaip natūralią akademijos kasdienybės dalį, – amžininkų prisiminimais pasidalijo vadovė.
Sovietmečiu akademiniame miestelyje veikė ir stadionas.
Veterinarijos akademijos miestelis visada buvo susijęs su gyvūnais – ne tik kaip studijų ar mokslo objektu, bet ir kaip kasdienybės dalimi. Čia buvo arklidės, Serologijos instituto arklių pasivaikščiojimo laikymo vietos, mokomoji kalvė, kur studentai mokėsi kaustymo pagrindų ir ortopedijos, veikė klinikos. Vėliau teritorijoje atsirado daugiau šunų, kitų gyvūnų, kinologijos veiklų. Ir šiandien žmogus, einantis per akademijos kiemą su šunimi, kitas, nešantis gyvūną į kliniką, ar studentų grupė, dirbanti su augintiniais, čia atrodo ne kaip išimtis, o kaip sava aplinkos dalis.
Mena dramatiškus Lietuvos istorijos epizodus
Akademinis miestelis mena ir dramatiškus Lietuvos istorijos epizodus. Antrojo pasaulinio karo metais akademijos teritorijoje buvo įsikūrusi vokiečių kareivių ligoninė, netoliese buvo Kauno geto teritorija. Vienas skaudžiausių įvykių buvo 1946 m. potvynis, kai Neries ir Nemuno ledų sangrūdos sukėlė staigią vandens bangą. Ji apsėmė Vilijampolę ir Veterinarijos akademijos teritoriją, aukštai pakilęs vanduo užliejo pusrūsius, sugadino įrangą. Darbuotojai valtimis gelbėjo arklius, tačiau padaryta žala buvo didžiulė.
Šiandien atnaujintas LSMU Veterinarijos akademijos miestelis tęsia savo istoriją kaip atvira, žalia, estetiška mokslo ir Universiteto bendruomenės erdvė. Jis tapo vieta, kurioje veterinarijos, gyvūnų mokslų, visuomenės sveikatos ir kitų sričių studentai mokosi ne tik auditorijose ar klinikose, bet ir pačioje aplinkoje, kur kiekvienas pastatas, takas ir simbolis turi savo atmintį. O naujai įprasmintas Vyčio žirgas šiandien yra tapęs Akademijos absolventų susitikimų ir prisiminimų simboliu.
About the Author
