Dr. Eglė Stonkutė, Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos ir vadybos fakulteto Vadybos klasterio partnerystės profesorė
Koalicijos sutartis pasirašyta. Nauja Vyriausybė formuojama. Paskelbti bendri koalicijos prioritetai. Be abejonės, džiuginantis yra įsipareigojimas užtikrinti 5 proc. šalies BVP siekiantį gynybos finansavimą. Tai didina visos šalies saugumą ir saugumo jausmą. Kartu paskelbtas ir papildomas 70 mln. eurų siekiantis paketas, skirtas šalyje didinti gimstamumą. Būtent tai šį kartą ir norisi pasvarstyti bei atskleisti „paslaptį“, kad dar niekam pasaulyje nepavyko nusipirkti demografijos stebuklo.
Gimstamumo mažėjimas – pasaulinė tendencija
Remiantis Pasaulio banko duomenimis, nuo 1960 m. pasaulio gimstamumo rodikliai (matuojami kaip vidutinis vaikų skaičius, tenkantis vienai moteriai) juda viena kryptimi – mažėjimo. Ar tai būtų aukštų ar žemų pajamų šalys, visose jose gimstamumas mažėja. Aukštų pajamų šalyse suminis gimstamumas nukrito nuo 2,9 vaiko, tenkančio vienai moteriai 1960 m., iki 1,4 – 2024 m. Vidutinių pajamų šalyse, atitinkamai, šis skaičius nukrito nuo 5,4 iki 2,1, o žemų pajamų šalyse – nuo 6,4 iki 4,6. Gimstamumas mažėjo ir didžiosiose pasaulio konkurentėse – JAV, Europos Sąjungoje, Kinijoje – jau 2024 m. jose visose gimstamumo rodikliai nesiekė 2,1, t. y. rodiklio, reikalingo natūraliam šalies populiacijos skaičiui palaikyti. 2024 m. JAV gimstamumo rodiklis siekė 1,6, Europos Sąjungoje – 1,3, Kinijoje – 1,0.
Lietuvoje gimstamumo rodikliai nukrito nuo 2,6 (1960 m.) iki 1,1 (2024 m.). Ir tai vyksta nepaisant to, kad vaikų auginimo sąlygos gerėja. Motinystės atostogų trukmė Lietuvoje yra viena ilgiausių, išmokos už vaikus yra gana išskirtinės (dažniau šalys padeda per mokestines lengvatas, o turtingos šalys kompensuoja mažesnes tiesiogines išmokas gerokai platesnėmis paslaugomis – darželiais, būsto parama, nemokamu maitinimu, popamokine veikla ir pan.). Lietuvoje mokami vaiko pinigai yra dosnesni negu daugelyje Vidurio ir Rytų Europos šalių ir negu kai kuriose Vakarų Europos valstybėse, tačiau Lietuva ypač atsilieka 0–3 m. vaikų ugdymo infrastruktūros srityje. Todėl kyla klausimas, ar priemonės, kurios politikų yra dažnai „pardavinėjamos“ rinkėjams kaip gimstamumo didinimo priemonės, daro nors kokį poveikį?
Priežastys: nuo pajamų iki vertybių
Kodėl pasaulyje mažėja gimstamumas? Gimstamumas mažėja dėl viso komplekso priežasčių. Augant šeimų pajamoms siekiama daugiau investuoti į vieną vaiką, o ne jų turėti daugiau, t. y. norima ne kiekybės, kokybės. Istoriškai vaikai buvo ekonominė nauda jo tėvams: jie buvo ir darbo jėga, ir pagalba senatvėje (savotiškas pensijos draudimas).
Šiandien vaikai tokią ekonominę reikšmę yra praradę ir tampa tam tikru nuostoliu. Juos auginti yra brangu, vaikai ilgai mokosi, vis vėliau palieka tėvų namus, o dabar dar ir sunkiai kuria stabilias karjeras ir darbines pajamas. Pensijas šiais laikais moka valstybės. Be to, moterų išsilavinimo ir karjeros galimybių augimas, kontracepcijos revoliucija bei urbanizacija taip pat reikšmingai prisideda prie mažėjančių gimstamumo rodiklių.
Ir tai dar ne viskas. Keičiasi žmonių vertybės. Vis daugiau žmonių gyvena vieni, renkasi partnerystes be santuokos, renkasi neturėti vaikų ir daugiau dėmesio skiria savirealizacijai. O ir norintiems turėti vaikų tikimybė jų turėti mažėja dėl pasaulyje prastėjančios reprodukcinės sveikatos. Galiausiai, nuolat kalbama apie augantį neapibrėžtumą pasaulyje, ir ne tik gimstamumo temos kontekste. Jei žmonės nerimauja dėl darbo, ekonomika išgyvena krizę, sunku įsigyti būstą, ateitis atrodo neaiški, jie nesijaučia saugūs kurti šeimas.
Ką rodo gimstamumo tyrimai?
Ne viena šalis pasaulyje bandė įvairiomis priemonėmis didinti gimstamumą. Klausimas, kas veikia? 2013 m. A. Luci-Greulich ir O. Thévenon atliko gimstamumo ir jo rėmimo 18-oje šalių 1982–2007 m. tyrimą. Tyrimas parodė, kad šeimos išmokų padidėjimas 25 proc. padidina gimstamumo rodiklį 0,04–0,07, ikimokyklinės priežiūros aprėpties padidinimas 25 proc. – 0,03–0,06, o tėvų atostogų trukmės pailginimas 50 proc. – 0,02–0,04. Autoriai padarė išvadą, kad visos priemonės bendrai gali padidinti suminį gimstamumo rodiklį maždaug 0,2 vaiko, tenkančio vienai moteriai, tačiau nė viena atskira priemonė nesukelia didelio rodiklio šuolio.
2005 m. paskelbta Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau – EBPO) studija apie gimstamumo rodiklius. Joje konstatuojama, kad papildomas 1 procentinis punktas BVP, skiriamas šeimos paramai, ilgainiui siejamas su maždaug 0,2–0,3 punkto suminio gimstamumo rodiklio padidėjimu. Remiantis tuo, naujos koalicijos siūlomas 70 mln. eurų paramos šeimai padidinimas galėtų pretenduoti daugiausiai į 0,0002 punkto gimstamumo padidinimą. Be to, kaip įžvalgomis papildo kiti tyrimai, tokios priemonės tik laikinai padidina gimstamumo rodiklius, t. y. tendencijos nepakeičia. Piniginės išmokos padeda trumpuoju laikotarpiu – gal anksčiau susilaukiama suplanuoto vaiko, bet tai nelemia sprendimo jų turėti daugiau.
Išeitis – rūpintis žmogaus gerove
Vis tik kai kas padeda labiau. Tyrimai rodo, kad mažėjantis gimstamumas yra susijęs su moterų išsilavinimu. Kuo aukštesnis jų išsilavinimas, tuo mažiau vaikų jos gimdo. Nemanau, kad kas nors norėtų politiškai tokią poziciją ginti – mažiau išsilavinimo moterims?.. Todėl būtų pravartu vis tik kalbėti apie realius ir duomenimis pagrįstus dalykus. Tyrimai rodo, kad spręsti gimstamumo mažėjimo problemas labiau padeda sąlygų moterims derinti motinystę ir karjerą sudarymas, tačiau Lietuvos atveju ilgos motinystės atostogos iš esmės tam kenkia (tokias įžvalgas daro EBPO).
Labiausiai gimstamumo rodiklius gerina saugumo jausmas, t. y. būsto prieinamumas, darbo rinkos stabilumas, pajamų saugumas, optimizmas dėl ateities. Todėl, jei norime prisidėti prie gimstamumo rodiklių kilimo, rūpinkimės gynybos finansavimu ir pamatiniais žmogaus ekonominės ir socialinės gerovės dalykais bei nešvaistykime pinigų tam, kas nedaro jokio poveikio.
Taigi naujos koalicijos siūlomas papildomas 70 mln. eurų gimstamumo didinimo paketas demografinio stebuklo šalyje nesukurs, tačiau gali padėti politikams „nusipirkti“ kitus rinkimus. Šie pinigai gal ir nešvaistomi, jei jie suprantami kaip pagalba auginant vaikus, pagalba moterims derinant karjerą ir vaikų auginimą, t. y. jei jie padeda išsaugoti moteris darbo rinkoje.
Manau, tas, kas išspręstų gimstamumo problemą (bent jau Lietuvoje), būtų vertas Nobelio premijos. Vargu, ar tas Nobelio premijos kandidatas yra mūsų Vyriausybės sudėtyje. Visiems jauniems politikams – realiausiais būdas padidinti gimstamumą, tai nuspręsti šeimoje susilaukti dar vieno vaiko. Vienu žodžiu, ne kalbant televizijoje daromi vaikai.
About the Author
