„Tais laikais labai bijojau daryti, ko nežinau ir nemoku. Atrodė, kad nesugebėsiu. Pasikalbėti su dėstytoju man buvo rimtas uždavinys. Gal ir tų nesėkmių labai bijodavau. O dabar viskas kitaip. Universitetas man suteikė pasitikėjimą savimi kaip asmenybe. Sužinojau, ką visą gyvenimą veiksiu, sutikau daug puikių žmonių. Šiandien irgi matau čia daug išskirtinių jaunų žmonių, tai tam tikra ateities kalvė“, – apie savo Alma Mater, Vytauto Didžiojo universitetą (VDU), pasakojo „Agrokoncernas“ komercijos vadovas Arnas Radzevičius.
Kiekvienas atranda savo
VDU Žemės ūkio akademijoje Agronomijos studijas baigęs A. Radzevičius čia susipažino ir su tuo metu būsima žmona Ieva, su kuria prieš beveik penkis metus įsteigė vardines stipendijas geriausiems Agronomijos fakulteto studentams.
„Manau, kad investuoti į jaunimą yra mūsų pareiga. Kasmet skiriame dvi stipendijas: vieną – už pažangų mokymąsi pirmo–trečio kurso studentams, o kitą – už geriausią baigiamąjį darbą. Atrinkdamas laureatus visada ieškau idėjų, kurios orientuotos į ateitį, kurios sprendžia realias agronomijos problemas arba tiesiog rodo, kad studentas įdėjo milžiniškas pastangas ir nuėjo tą papildomą mylią. Save atsimenu studijų metais – tokia finansinė paspirtis jaunam žmogui yra labai reikšminga, ji leidžia jaustis laisviau ir užtikrinčiau pradedant savo kelią “, – teigia A. Radzevičius.
Žinomas agroverslo lyderis neslepia, kad studijų pradžia jam, atvykusiam iš Ukmergės rajone esančių Vidiškių, atrodė pilna iššūkių. Paauglystėje jis neturėjo aiškaus plano, kuo nori būti, o studijų kryptį jam padiktavo šeima – mama turėjo miškininkystės verslą ir tikėjosi jį perleisti sūnui. Tačiau atsitiktinai įstojęs į agronomiją A. Radzevičius niekada nepasigailėjo.
„Man agronomija yra geriausia ką įsivaizduoju: šiandien ryte atsikėliau po keturių, Kėdainiuose buvau gal prieš šešias, o aštuntą jau buvau ofise, laukus apėjęs. Surašiau komandai laiškus, ką kur daryti, ką purkšti, kaip išspręsti problemas. Kodėl taip anksti važiuoju? Nes daugiau neturiu kada. Bet jeigu į laukus neišeičiau, tai išprotėčiau čia su tais visais popieriais“, – apie savo kasdienybę pasakojo A. Radzevičius.
Kalbėdamas apie tai, kam tinka ši specialybė, jis pabrėžė, kad agronomijoje kiekvienas atranda kažką savo. „Vieniems patinka gamta, kiti nori daryti kažkokią įtaką. Pavyzdžiui, svarbus aplinkosauginis aspektas, kai stengiesi įtraukti kuo mažiau aplinkai kenksmingų preparatų. Kitiems labai patinka tas dydžio supratimas, kai tavo priimtas sprendimas daro įtaką tūkstančiams hektarų. Kitiems patinka tūkstančius tonų vežioti, milijonus tonų grūdų pirkti, o dar kitiems – tiesiog atvažiuoti pas klientą ir išklausyti jų istorijas. Esu įsitikinęs, kad nesvarbu, kokį darbą bepasirinksi, kiekvieną darbą galima daryti su meile“, – sakė VDU absolventas.
Anot jo, agrosektoriuje yra be galo daug galimybių, dėl žmonių trūkumo – maža konkurencija, o ūkiai didėja ir jiems reikalingas geras aptarnavimas. „Jeigu esi linkęs įdėti papildomo darbo, savaime gaunasi, kad nepajėgsi atsilikti. Taip po truputį auga kompetencijos“, – įsitikinęs A. Radzevičius.
Lemiamas postūmis
VDU studentams siūlomas artes liberales modelis, pasak pašnekovo, yra puikus pamatas, padedantis suvienodinti iš skirtingų aplinkų atvykusių jaunuolių supratimą. Pirmame kurse visi mokosi bendrųjų dalykų – nuo aukštosios matematikos iki psichologijos ir filosofijos. Būtent filosofijos paskaita jam atnešė ne patį maloniausią įvertinimą, tačiau kartu suteikė neįkainojamą gyvenimišką pamoką.
„Gavęs dvejetą iš filosofijos kolokviumo, kur bandžiau įrodyti, kad ryšio tarp mokslo ir filosofijos nėra, pajutau didžiulę gėdą prieš save ir aplinką. Tačiau būtent tai privertė susiimti: perskaičiau porą knygų, egzaminą išlaikiau puikiai ir supratau, kad galiu viską sutvarkyti. Šiandien ši patirtis man leidžia nebebijoti nieko naujo: nei robotų gabenimo į Lietuvą, nei gamybinių iššūkių“, – pasakojo VDU absolventas.
Universiteto aplinka natūraliai atvėrė ir pirmąsias karjeros duris. Vyresnio bendrabučio draugo rekomenduotas, A. Radzevičius dar studijų metais pradėjo praktiką „Agrokoncernas“ trąšų skyriuje, produkto vadovo asistentu. Čia jis sėkmingai įsitvirtino, vėliau baigė magistrantūros studijas, išvyko su „Erasmus“ programa į Čekiją ir galiausiai užaugo iki vieno iš įmonės vadovų.
Pasak VDU absolvento, didžiausias jo paties variklis karjeroje buvo tikėjimas, kurį jis gavo dar studijuodamas pirmame kurse.
„Turėjome loginio mąstymo testą ir aš ten pririnkau labai daug taškų. Vienas dėstytojas man tada pasakė: „Aš nežinau, ką tu veiksi šitoje aukštojoje mokykloje, bet tu turi galimybes bet ką padaryti, tu tik darbo įdėk, ir čia bus fantastika“. Aš jo paklausiau ir tai buvo didžiulė motyvacija dirbti. Užteko, kad vienas žmogus tavimi patikėtų. Šiandien skirdamas stipendijas galvoju lygiai taip pat – noriu kažkam duoti impulsą su mintimi, kad tą žmogų įkvėpsiu“, – sakė „Agrokoncernas“ komercijos vadovas.
About the Author
