Europa šiandien stovi kryžkelėje. Viena vertus, turime ambicingus klimato tikslus, kita vertus – milijonus žmonių, kuriems kasdienė kelionė į darbą automobiliu tampa vis sunkiau įkandama. Būtent todėl socialinės automobilių nuomos idėja šiandien nėra tik politinė iniciatyva – tai būtinybė.
Europos Parlamento socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcija aiškiai įvardijo kryptį: turime sukurti europinį, Europoje gamintų elektrinių transporto priemonių socialinės nuomos planą.
Toks socialinės nuomos ir elektromobilių gamybos planas teiktų trigubą naudą Europai. Pirma, tai mažintų transporto priemonių keliamą taršą. Antra, sustiprintų Europos pramonę ir kokybiškas darbo vietas. Trečia – padėtų spręsti transporto prieinamumo problemą.
Daugeliui šeimų automobilis dažnai yra ne pasirinkimas, o būtinybė – pagrindinė darbo ir kasdienio susisiekimo priemonė. Kylant kuro kainai elektriniai automobiliai turėtų tapti patrauklia alternatyva, tačiau nemažai daliai šeimų jie vis dar išlieka per brangūs. Socialinė nuoma galėtų tapti tuo tiltu, jungiančiu taršos mažinimo politiką su galimybe naudotis netaršiu transportu.
Siūlomas modelis yra aiškus: Europos mastu sutelkti paklausą ir taip užtikrinti iki 10 milijonų, Europoje pagamintų elektrinių automobilių prieinamumą socialinei nuomai 2027–2032 metais.
Tai būtų ypač reikšminga Europos automobilių pramonei. Tačiau socialinė nuoma – ne vien technologijos ar ekonomika. Pereinant prie žaliosios ekonomikos svarbūs ir prieinamumo principai visuose regionuose, todėl būtina nustatyti aiškius kriterijus siekiant suderinti klimato ir pramonės tikslus, bei aiškius socialinius ir „pagaminta Europoje“ gamybos standartus.
Be to, socialinė nuoma turi būti patraukli ir aiški. Pirma, tam reikia nustatyti bendrus naudojimo kriterijus žmonėms, atsižvelgiant į jų pajamas, gyvenamąją vietą ir atstumą iki darbo bei būtinųjų paslaugų vietų. Antra, reikia padėti valstybėms įvertinti nacionalinius ir regioninius poreikius, nustatyti socialinės nuomos vietą tarp kitų priemonių, gerinančių mobilumą. Trečia, reikalingos gairės, padedant gauti paramą, kad ir tinklo plėtrai ir infrastruktūros patrauklumui, pavyzdžiui, papildomų įkrovimo stotelių įrengimui. Ketvirta, transporto priemonės turėtų būti elektrinės, o gamyboje būtina atsižvelgti į tvarumą, socialinius standartus, duomenų apsaugą ir skatinti gamybą Europoje.
Svarbiausia, kad ši sistema būtų paprasta, skaidri ir sąžininga. Tik tuomet socialinė nuoma taps realia, o ne teorine alternatyva.
Tokio pobūdžio nuomos modelių jau yra. Vienas jų – didžiausia Europoje nekomercinio pavėžėjimo platforma BlaBlaCar, paremta labai paprastu principu: dalijimusi, o ne pelnu. Vairuotojai siūlo laisvas vietas savo kelionėse, o keleiviai prisideda prie išlaidų – degalų, kelių mokesčių ar transporto priemonės nusidėvėjimo. Sistema pati nustato kainas – neleidžia prašyti daugiau, negu tam tikra riba, kad tai būtų sąžiningas išlaidų dalinimasis.
Tokia sistema nėra laikoma verslu – jei nėra pelno, nėra ir apmokestinimo kaip komercinės veiklos. Tai rodo, kad mobilumo sprendimai gali būti socialiai teisingi, prieinami ir kartu efektyvūs.
Būtent šios logikos mums reikia ir platesniu mastu. Socialinė nuoma gali tapti tuo pačiu principu pagrįsta sistema. Žinoma, tam reikės rimtų investicijų. Skaičiuojama, kad programa galėtų kainuoti apie 40 mlrd. eurų, iš kurių pusė galėtų būti finansuojama iš Europos socialinio klimato fondo, o kita – iš nacionalinių šaltinių.
Socialinė nuoma yra konkretus, įgyvendinamas sprendimas, galintis realiai pakeisti milijonų europiečių gyvenimą. Europa gali būti ne tik žalia, bet ir teisinga. Socialinė nuoma yra vienas iš kelių tai pasiekti.
Vytenis Povilas Andriukaitis, europarlamentaras, Europos Parlamento Socialistų ir demokratų pažangiojo aljanso (S&D) frakcijos narys
https://www.socialistsanddemocrats.eu/lt
About the Author
