Kaip šiandien gimsta talentai? Kokių kompetencijų reikės ateityje? Ar kūrybiškumas mums padeda orientuotis vis sudėtingesniame pasaulyje? Tokius ir panašius klausimus apie žmogaus ir jo talento santykį Vilniuje kėlė Nacionalinio kultūros forumo pranešėjai. Apie tai, kas šiandien yra talentas ir kaip sukurti aplinką, kurioje jis galėtų atsiskleisti, kalbėjo ir forumo diskusijų dalyviai.
Vienuoliktą kartą vykęs renginys, į kurį Vilnius TECH Kūrybinių industrijų fakultete susirinko kultūros, švietimo, verslo, technologijų ir kūrybinių industrijų atstovai, iškėlė svarbiausią mintį – talentas vis rečiau suvokiamas kaip įgimta išskirtinė savybė. Kur kas dažniau jis siejamas su kitais kūrėjais, bendruomene ir draugiška aplinka, leidžiančia jam atsiskleisti.
Vienas tokių pavyzdžių – forumo programą pradėjęs „Mo’ong“. Indonezijoje gimęs, šiuo metu Lietuvoje gyvenantis eksperimentinės muzikos kūrėjas, kompozitorius ir instrumentų meistras J. Mo’ong Santoso Pribadi susirinkusiems pristatė garso performansą, kuriame kūrybiškai sujungė paties pasigamintus instrumentus, atliekų objektus, lauko įrašus ir improvizacijas.
Vienu stipriausių forumo akcentų šiais metais tapo lyderystės, strategijos ir organizacijų transformacijos eksperto iš Danijos Christerio Windeløv-Lidzélius pranešimas „Nuo žinių link prasmės – kaip orientuotis besikeičiančiame pasaulyje“.
„Turėti žinių šiandien nebeužtenka, turime mokytis tam, ką žinome, suteikti prasmę“, – sakė pranešėjas, šių dienų pasaulį pavadinęs sunkiai prognozuojama sistema ir teigęs, kad ateityje svarbiausia bus ne žinios, o gebėjimas veikti kūrybiškai, kurti tinkamas sąlygas, kuriose talentai galėtų atsiskleisti.
„Talentas nėra tik individo savybė, jis atsiranda, kai žmogaus gebėjimai yra aplinkos atpažįstami ir vertinami. Taigi, svarbiausiu klausimu tampa ne „Kas turi talentą?“, o kokios sąlygos jam leidžia atsirasti, augti ir klestėti“, – teigė pranešėjas. Jis įsitikinęs, kad šiandienos pasaulyje vertė kyla ne iš žinojimo, o iš gebėjimų interpretuoti, jungti idėjas, kurti prasmę ir, žinoma, veikti. Itin svarbu matyti tai, ko kiti nepastebi, atidžiai klausytis, užduoti klausimus, kurių kiti neužduoda, nebijoti kitokių perspektyvų ir naujų galimybių.
Nuolat apie lyderystę kalbantis Ch. Windeløv-Lidzélius įsitikinęs, kad svarbiausias lyderio darbas – ne valdyti žmones, o kurti jiems sąlygas, kurios leistų būti iniciatyviems, kūrybiškiems, nesibaiminti eksperimentų ir skatintų veikti. Mąstymas padeda matyti svarbius ryšius, o kūrybiškumas skatina veikti, keisti sistemą ir kurti naujas galimybes.
Į prigimtinio talento mitą forume kritiškai pažvelgė mokslo žurnalistė Goda Raibytė-Aleksa, savo pranešime permąsčiusi tradicinę „natūralaus talento“ idėją. Ji teigė, kad talentas nėra įgimtas, nekintamas ir užtikrintas, jis gali būti sėkmingai vystomas per patirtis, smalsumą, atvirumą, eksperimentus ir gebėjimą kurti asociacijas.
„Kūrybiškumas yra ne momentinis genijaus blyksnis, o nuolat kartojamas apsisprendimas būti kūrybišku“, – kalbėjo ji, pridurdama, kad kūrybiškumui milžiniškos įtakos turi aplinka – šeima, mokykla, institucijos, o taip pat – visuomenės požiūris.
G. Raibytė-Aleksa savo pranešime teigė, kad ankstyva specializacija ir vunderkindų kultas kūrybiškumą gali slopinti, o psichologinis saugumas, autonomija, įvairovė, pripažinimas, tolerantiška, atvira, eksperimantus skatinanti aplinka ir netgi – nuobodulys juos stimuliuoja.
Psichologė, lektorė ir organizacijų konsultantė Gintarė Buinickaitė pranešime „Talento demaskavimas: kodėl mes įkalinti savo burbuluose ir kaip iš jų išsilaisvinti?“ kalbėjo apie tai, kaip kūrybiškumą neretai riboja mūsų pačių susikurtos tapatybės ir socialiniai burbulai.
Ji analizavo, kodėl žmonės lieka uždaruose profesiniuose, socialiniuose ar kultūriniuose laukuose, ir kaip tai veikia kūrybiškumą.
Pasak pranešėjos, talentą dažnai romantizuojame tarsi ypatingą dovaną, nors iš tiesų tai – gebėjimas efektyviai apdoroti informaciją, pastebėti modelius, jungti skirtingus reiškinius ir intuityviai priimti sprendimus.
Pranešėja išskyrė dvi talento kryptis – meninį ir funkcinį talentą. Meninis, anot jos, orientuotas į saviraišką ir individualų pasaulio matymą, o funkcinis – į realybėje veikiančius sprendimus. Pastarajam G. Buinickaitė priskyrė sisteminį mąstymą, emocinį intelektą, taktinius gebėjimus ar algoritminį kūrybiškumą.
„Mes nesame ypatingi todėl, kad esame kūrybiški. Mes esame privilegijuoti, nes kiti savo kūrybiškumą naudoja tam, kad, kol mes mėginame save išreikšti, užtikrintų mūsų išgyvenimą“, – sakė ji pridurdama, kad tikrasis kūrybiškumas atsiranda kartu su gebėjimu pereiti nuo „aš kuriu“ iki „mes palaikome“.
Vienas svarbiausių renginio svečių – švedų kompozitorius, kultūros lyderis ir „Polar Music Prize“ komiteto pirmininkas Alfons Karabuda savo pranešime mėgino talentą ir kūrybiškumą išmatuoti skaičiais.
Daugiau nei 35 metų tarptautinę patirtį sukaupęs kūrėjas kalbėjo apie tai, kaip duomenimis grįsta visuomenė vis dažniau vertina efektyvumą, produktyvumą ir matuojamus rezultatus, tačiau rizikuoja prarasti tai, kas kūryboje svarbiausia – intuiciją, žmogiškumą ir meninę laisvę.
Forumo pranešimus užbaigė viena ryškiausių tarptautinių viešnių – daugiau nei du dešimtmečius „Cirque du Soleil“ dirbusi Caitlana Maggs.
Buvusi Kanados nacionalinio baleto šokėja, vėliau – „Cirque du Soleil“ meno vadovė ir trenerė apie kūrybiškumą kalbėjo kaip apie ugdymo procesą. „Tai nėra tik menininkams suteiktas išskirtinis talentas. Mes visi gimstame su kūrybos kibirkštimi, tereikia ją įžiebti“, –sakė ji.
Remdamasi ilgamete patirtimi „Cirque du Soleil“, C. Maggs pasakojo apie, kaip sportininkai tampa artistais, o skirtingų sričių žmonės – kūrybinėmis komandomis. Inovacijos gimsta tada, kai susitinka skirtingi pasauliai: menas ir sportas, disciplina ir improvizacija, technika ir emocija.
Pranešėja susirinkusiuosius ragino nebijoti chaoso, klaidų bei neapibrėžtumo. „Juk visada svarbiausia ne galutinis produktas, o kūrybos procesas“, – pabrėžė.
Forumo pranešimus ir diskusijas sujungė bendra mintis – talentas šiandien nebegali būti suprantamas kaip izoliuota individuali savybė.
Skirtingų sričių pranešėjai ir diskusijų dalyviai kalbėjo apie būtinybę kurti aplinkas, kuriose žmonės galėtų eksperimentuoti, bendradarbiauti, jaustis saugiai ir ieškoti prasmės. Diskusijose, kuriose dalyvavo filosofas Kristupas Sabolius, menininkė Lina Lapelytė, tarpdisciplininio meno kūrėjas Robertas Narkus, reklamos kūrėjas Rimantas Stanevičius, kūrybinių industrijų ir inovacijų ekspertai, edukatoriai bei verslo atstovai, daug dėmesio skirta tarpdiscipliniškumui, kūrybiškumo vaidmeniui technologijų amžiuje ir klausimui, kokių talentų reikės ateityje.
Nacionalinį kultūros forumą organizavo Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija. Forumą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, Vilniaus miesto savivaldybė, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje, partneriai – VilniusTech, „The Critical“, Lietuvos kompozitorių sąjunga, VšĮ „Erdvės“, VšĮ Urbanistinio Šokio Teatras „Low Air“, „Atomic Garden“, „Menų komunikacija“, „Laisvės žodžiai“, AGATA, 15min.lt. Daugiau informacijos: https://creativeindustries.lt/kulturos-forumas/
About the Author
