Jaunoji karta dažnai apibūdinama kaip gyvenanti „čia ir dabar“, tačiau naujas tyrimas rodo priešingą tendenciją – beveik kas antras 18–29 metų lietuvis ateities saugumą pirmiausia sieja su santaupomis. Draudimo bendrovės BTA užsakymu įmonės „Norstat“ atlikto tyrimo duomenimis, finansinis rezervas jaunimui šiandien reiškia ne prabangą, o galimybę jaustis stabiliau nuolatinių krizių ir neapibrėžtumo fone.
Lietuviai Baltijos šalyse išsiskiria stipriausiu finansinio saugumo poreikiu – santaupas kaip svarbiausią pasiruošimo elementą kovo mėnesį atliktame tyrime įvardijo 38 proc. šalies gyventojų. Tuo metu Latvijoje santaupas kaip saugumo įrankį įvardija 27 proc. gyventojų, o Estijoje – 34 proc.
Įdomu tai, kad finansinę „pagalvę“ labiausiai akcentuoja ne vyresni žmonės, o jaunesnės kartos: tarp 18–39 metų gyventojų santaupas kaip svarbiausią saugumo elementą įvardija apie pusė respondentų, o tarp 60–74 metų žmonių taip mano 30 proc. apklaustųjų.
„Tokį požiūrį formuoja aplinka, kurioje augo dabartinis jaunimas. Pastarąjį dešimtmetį jų kasdienybę lydėjo ekonominiai sukrėtimai, pandemija, geopolitinė įtampa ir karas Europoje, todėl finansinis rezervas tampa nebe ilgalaikiu tikslu, o būtina saugumo priemone. Jaunoji karta labai aiškiai supranta finansinio stabilumo svarbą ir ieško būdų jaustis saugiau neapibrėžtame pasaulyje. Santaupos jiems reiškia ne tik finansinę „pagalvę“, bet ir daugiau laisvės planuoti ateitį“, – sako BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovė Ana Variakojienė.
Pasiruošimas reiškia daugiau nei pinigus
Tyrimas taip pat parodė, kad pasiruošimas lietuviams neapsiriboja vien santaupomis. Gyventojai taip pat pabrėžia stabilias pajamas, aiškų ateities planą ir emocinį stabilumą. Tai atskleidžia platesnį visuomenės poreikį jaustis užtikrinčiau sparčiai besikeičiančioje aplinkoje.
„Pastaraisiais metais žmonių požiūris į saugumą stipriai pasikeitė. Anksčiau pasiruošimas dažniau buvo siejamas su konkrečiais finansiniais tikslais, o šiandien žmonėms vis svarbiau jaustis pasirengusiems įvairiems gyvenimo scenarijams. Pastebime augantį poreikį jaustis stabiliau, turėti daugiau lankstumo ir kontrolės savo kasdienybėje – nuo finansinių sprendimų iki galimybės drąsiau planuoti ateitį. Tai rodo, kad saugumas žmonėms tampa ne vien finansine sąvoka, bet ir bendro stabilumo dalimi“, – tvirtina A. Variakojienė.
Finansinis saugumas – ne tik apie taupymą
Vis svarbiau tampa ir tai, kaip apsaugoti turimą finansinį stabilumą. Netikėtos nelaimės, sveikatos problemos ar turto sugadinimas gali greitai pareikalauti didelių išlaidų, todėl gyventojai vis dažniau ieško būdų sumažinti galimą finansinį sukrėtimą.
Tyrimas taip pat atskleidė, kad žmonės vis dažniau ieško balanso tarp saugumo ir gyvenimo kokybės – 40 proc. lietuvių teigia įprastai derinantys malonumą ir saugumą, o tarp 18–29 metų gyventojų taip sako beveik pusė (46 proc.) respondentų.
Pasak A. Variakojienės, tai reiškia, kad gyventojai nebenori rinktis tarp atsakingo finansų planavimo ir galimybės mėgautis kasdieniu gyvenimu – žmonėms svarbu jaustis finansiškai stabiliai, tačiau kartu išlaikyti galimybę keliauti, leisti laiką su artimaisiais, rūpintis savo savijauta ar investuoti į kitus asmeninius poreikius.
„Kai žmonės kalba apie saugumą, jie dažniausiai turi galvoje ne tik sukauptus pinigus, bet ir ramybės jausmą, kad netikėta situacija nesugriaus jų kasdienio gyvenimo ar ilgalaikių planų. Būtent todėl draudimas daugeliui tampa ne tik finansine apsauga, bet ir emociniu užnugariu, leidžiančiu drąsiau planuoti ateitį, priimti kasdienius sprendimus ir tiesiog ramiau mėgautis gyvenimu žinant, kad netikėtose situacijose neliksi vienas“, – pažymi BTA draudimo rizikų valdymo departamento vadovė.
Apklausą draudimo bendrovės BTA užsakymu Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje kovo mėnesį atliko rinkos tyrimų bendrovė „Norstat“. Tyrimo metu kiekvienoje šalyje buvo apklausta 1 000 18–74 metų amžiaus žmonių.
About the Author
