Pirmąjį 2026 metų ketvirtį „Swedbank“ Lietuvoje suteikė būsto paskolų už 341 mln. eurų. Tai yra rekordinis pirmasis metų ketvirtis, net 23 proc. pranokęs atitinkamą praėjusių metų periodą, kai naujai finansuotų būstų portfelio suma siekė 277 mln. eurų.
„Matome, kad būsto finansavimo rinka šių metų pradžioje buvo aktyvi, o gyventojų lūkesčiai dėl būsto įsigijimo iš esmės išlieka pozityvūs. Nors po itin stiprios praėjusių metų antrosios pusės stebime nežymiai mažesnes apimtis, jos pranoko mūsų prognozes, bendras rinkos aktyvumas išlieka aukštas, o visų metų perspektyva leidžia tikėtis geresnių rezultatų nei 2025-aisiais“, – sako Pavel Ladziato, „Swedbank“ Privačių klientų tarnybos vadovas.
Per pirmuosius tris šių metų mėnesius bankas suteikė 2,6 tūkst. būsto paskolų. Tai yra 6 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dar ryškiau didėjo vidutinės išduotos paskolos vertė – ji per metus išaugo 16 proc. ir pasiekė 131 tūkst. eurų, palyginti su 113 tūkst. eurų 2025 metų pirmąjį ketvirtį.
Bendra „Swedbank“ išduotų būsto paskolų portfelio vertė Lietuvoje per ketvirtį padidėjo 3,4 proc. ir 2026 metų kovo pabaigoje siekė 5,82 mlrd. eurų.
Pusė sandorių – energetiškai efektyviausiems būstams
Beveik pusė „Swedbank“ naujai finansuotų sandorių sumos suteikta A+ ir A++ energinės klasės būstams. Tai atspindi augančią energetiškai efektyvaus, tvaresnio būsto paklausą bei pasiūlą, kurią skatina tiek reguliaciniai reikalavimai, tiek ir pokyčiai pirkėjų prioritetuose.
„Pagal perkamo būsto tipą ir toliau dominuoja butai. Lietuvoje 73 proc. paskolų imama buto įsigijimui ir apie 25 proc. namams. Vilniuje ši tendencija dar ryškesnė: 90 proc. paskolų skirta butams ir tik 10 proc. individualiems namams. Per pastaruosius trejus metus namų dalis sumažėjo nuo 30 proc. iki 25 proc. Šiam mažėjimui įtaką daro vykstanti urbanizacija ir besikeičiantis būsto prieinamumo lygis“, – teigia P.Ladziato.
„Swedbank“ jau skelbė, kad būsto įperkamumas skirtinguose didmiesčiuose praėjusių metų pabaigoje judėjo priešingomis kryptimis: Vilniuje išliko panašiame lygyje, Kaune – mažėjo, o Klaipėdoje augo. Banko ekonomistai prognozuoja, kad šiemet jam neigiamą įtaką darys dėl nemažėjančios paklausos toliau augančios būsto kainos, lenkiančios atlyginimų kilimą. Prastėjantis būsto įperkamumas slopins aktyvumą nekilnojamojo turto rinkoje, tad nors sandorių skaičius ir išliks aukštas, tikėtina, kad praėjusių metų nepralenks. Tačiau finansavimui skirta suma, prognozuojama, gali būti didesnė dėl kylančių nekilnojamojo turto kainų.
Kokios tendencijos Baltijos šalių NT rinkose?
Baltijos šalių kontekste pirmąjį metų ketvirtį išsiskyrė Estija, demonstruojanti ryškius tolimesnio atsigavimo ženklus. Pirmąjį ketvirtį šioje kaimyninėje šalyje „Swedbank“ suteikė būsto paskolų už 263 mln. eurų, ir tai yra geriausias ketvirčio rezultatas per pastaruosius trejus metus. Per metus banko išduotų būsto paskolų apimtys (pagal sumą) Estijoje išaugo net 46 procentais, t. y. dukart daugiau nei Lietuvoje. Latvijoje, kur būsto finansavimui suteikta 127 mln. eurų, taip pat fiksuotas augimas. Čia, nors ir nuosaikiau, augo tiek išduotų paskolų suma, tiek ir sutarčių skaičius (21 proc. daugiau lyginant 2026 ir 2025 m. pirmuosius ketvirčius).
Auganti vidutinė paskolos suma visose Baltijos šalyse rodo išliekantį spaudimą būsto kainoms, o kartu ir didėjantį finansavimo poreikį. Estijoje vidutinė suteikta paskola siekė 143 tūkst. Eur (12 tūkst. Eur daugiau nei Lietuvoje), o Latvijoje – 94 tūkst. Eur (37 tūkst. Eur mažesnė nei Lietuvoje).
Vertinant tolimesnę metų perspektyvą, „Swedbank“ prognozuoja, kad 2026 metais būsto finansavime visose Baltijos šalyse ir toliau fiksuos augimą.
About the Author
