Būsto pirkimas daugeliui atrodo kaip ilgo ir neretai varginančio proceso pabaiga – pagaliau, po visų paieškų ir formalumų, rankose atsiduria savo namų raktai, o tada jau galima džiaugtis nauja idile. Vis dėlto, kaip pastebi ekspertai, praėjus metams ar dvejiems daliai pirkėjų tenka susidurti su kiek kitokia realybe: sienose atsiranda įtrūkimai, kampuose kaupiasi drėgmė, o grindys ima „vaikščioti“. Iš pradžių tai gali atrodyti kaip smulkūs trūkumai, tačiau netrukus paaiškėja, kad reikalingas rimtas remontas, kurio kaina gali siekti net keliasdešimt tūkstančių eurų.
Defektai gali išryškėti ir po penkerių ar daugiau metų
„Žmonės dažniausiai perka akimis – vertina vietą, kainą, įrengimą, bet ne tai, kas slypi po apdaila“, – sako būstų technines patikras atliekančios bendrovės „Kimen“ vadovas Mantas Andriuškevičius.
Didžiausia problema, pastebi specialistas, kad dalis defektų nėra matomi iš karto. Klaidos paprastai išryškėja tik po kurio laiko. Vienais atvejais – po kelių savaičių, kitais – net ir po penkerių ar dar daugiau metų. Tai apsunkina jų nustatymą sandorio metu ir gali sukelti ginčus jau po įsigijimo, kai būstas įrengtas, o finansinės galimybės – ribotos.
„Praktikoje dažniausiai pasitaikančių trūkumų galima išvardyti išties nemažai. Pavyzdžiui, netinkamai įrengta hidroizoliacija gali lemti drėgmės patekimą į konstrukcijas, jų irimą bei ilgainiui pelėsio atsiradimą. Prastai atlikta šilumos izoliacija ar per mažas jos storis sukelia šalčio tiltus, didina šildymo sąnaudas ir skatina drėgmės kaupimąsi. Konstrukcinės klaidos, tokios kaip netinkamai įrengti pamatai ar deformacinės siūlės, kurių neįgudusi akis nepastebės, ilgainiui pasireiškia įtrūkimais sienose ar grindyse, o vėliau ir atšokusiomis plytelėmis. Tuo metu inžinerinių sistemų montavimo klaidos neretai lemia vandens nutekėjimus, neveikiančius elektros prietaisus ar kitus eksploatacinius sutrikimus, o kai kuriais atvejais – ir saugumo rizikas“, – pavyzdžius, su kuriais tenka susidurti, vardija „Kimen“ ekspertė Ana Kovaliova.
Ekspertė pažymi, kad defektų priežastys dažniausiai susijusios su statybos procesu: tai gali būti projektavimo netikslumai, darbų kokybės trūkumai, nepakankama techninė priežiūra ar netinkamų statybos produktų naudojimas.
„Dažnu atveju tai nėra viena klaida, o kelių veiksnių visuma, kurios pasekmės išryškėja tik laikui bėgant. Liūdniausia, kad jau tuomet, kai riekia spręsti tų klaidų pasekmes, tenka susidurti su labai didelėmis išlaidomis, galinčiomis siekti ne vieną dešimtį tūkstančių eurų. Žinoma, tai gali būti ir nereikšmingi defektai, kurių remontui užtenka ir kelių šimtų eurų, bet būna ir labai didelė kaina. Štai mūsų praktikoje yra buvę, kad užsakovui teko griauti ir iš naujo perstatyti namą su jau pirmu aukštu ir pradėtu statyti antru, nes pasireiškė pamatų sėdimas ir apžiūros metu paaiškėjo, kad nebuvo atlikti nei grunto geologiniai inžineriniai tyrimai, nei pamatų konstrukciniai skaičiavimai“, – pasakoja A. Kovaliova.
Ne visi žino apie galiojančias garantijas
„Gyventojai, nusipirkę naują butą ar namą, neretai nežino apie galiojančius teisės aktus, kurie numato statybos darbų garantijas – nuo penkerių iki dešimties ar net dvidešimties metų tam tikrais atvejais. Tačiau matome, kad praktikoje jų taikymas nėra paprastas. Defektams nustatyti dažnai reikia papildomų vertinimų, o atsakomybės klausimai sprendžiami ne iš karto. Tuo metu būsto savininkas lieka su problema, kurią reikia spręsti čia ir dabar“, – komentuoja M. Andriuškevičius.
Jis sako, kad siekiant išvengti problemų ir didelių piniginių praradimų, prieš perkant būstą verta apsvarstyti apie jo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų techninės būklės įvertinimą. Jo metu atliekamas planuojamo įsigyti būsto apžiūra: įvertinama pamatų, sienų, stogo, fasado, langų, durų, vartų, vidaus apdailos, elektros instaliacijos, vandentiekio, kanalizacijos, vėdinimo sistemų faktinė būklė, patikrinama, ar esamos konstrukcijos ir inžinerinės sistemos atitinka projektinę dokumentaciją. Taip pat gali būti įvertinama ir statybai panaudotų statybos produktų kokybė. Paprastai būsto apžiūros kaina prasideda nuo kelių šimtų eurų ir kyla priklausomai nuo buto ar pastato ploto, aukščio, paskirties ar konstrukcijų sudėtingumo.
„Laimi tie, kurie įsivertina nekilnojamojo turto techninę būklę iš anksto, prieš pirkdami būstą. To nepadarius visada gali kilti rizika defektus pastebėti per vėlai, o tuomet jau laukia didelės piniginės išlaidos. Tiesa, svarbu pažymėti, kad įvertinti techninę būklę galima ir vėliau, jau įsigijus būstą, ir, pastebėjus neleistinų defektų, nustatyti jų priežastis. Tuomet nekilnojamojo turto savininkas, turėdamas apžiūros dokumentą, jei dar yra galiojanti statybos darbų garantija, gali kreiptis į statinio statybos rangovą dėl defektų pašalinimo darbų“, – atkreipia dėmesį M. Andriuškevičius.
About the Author
