2026 m. gegužės 20 d. pranešimas žiniasklaidai (Seimo naujienos ● Seimo nuotraukos● Seimo transliacijos ir vaizdo įrašai)
Seimo nario prof. dr. Sauliaus Čaplinsko surengtoje konferencijoje „Kaip pakviesti moteris tikrintis profilaktiškai dėl krūties vėžio?“ pristatyti naujausi tyrimo duomenys, kurie atskleidė, kad moterų sprendimui dalyvauti prevencinėse programose didžiausią įtaką daro emociniai ir socialiniai veiksniai.
Tyrimo duomenimis, nemaža dalis moterų vengia tikrintis ne todėl, kad neturi informacijos, o todėl, kad bijo diagnozės, nepasitiki sistema arba nesijaučia esančios rizikos grupėje. Taip pat paaiškėjo, kad daliai moterų trūksta aiškaus, individualiai suprantamo kvietimo pasitikrinti dėl krūties vėžio.
Oficialiais duomenimis, krūties vėžys išlieka dažniausia moterų onkologine liga Lietuvoje. Kasmet šalyje diagnozuojama iki dviejų tūkstančių naujų krūties vėžio atvejų, o kasdien šią diagnozę išgirsta 4–5 moterys. Lietuvoje gyvena beveik 22 tūkst. moterų, turinčių krūties vėžio diagnozę. Nepaisant naujų diagnostikos ir gydymo galimybių, kasmet 500 moterų Lietuvoje nuo šios ligos miršta.
Konferencijos diskusijoje dalyvavę medikai pažymėjo, kad kalbant prevenciškai apie krūties vėžį, svarbiausias klausimas yra tas, kokioje krūties vėžio stadijoje nustatoma liga. Kuo stadija ankstyvesnė, tuo didesnė tikimybė įveikti ligą ir išsaugoti gyvenimo kokybę. Jei krūties vėžys nustatomas I stadijoje, tai penkerių metų išgyvenamumas siekia beveik 100 proc., II stadijoje – apie 90 proc., III stadijoje – daugiau nei 70 proc., tačiau IV stadijoje sumažėja iki maždaug 20 – 25 proc. Šie įrodymais pagrįsti duomenys rodo, kad akivaizdžiai naudinga reguliariai dalyvauti profilaktinės patikros programose, kuriose yra visos galimybės diagnozuoti krūties vėžį ankstyvose stadijose ir taip išgelbėti gyvybes. Tačiau Lietuvos statistika neramina – apie trečdalis naujų krūties vėžio atvejų Lietuvoje vis dar diagnozuojami pažengusiose III – IV stadijose, kai gydymas tampa gerokai sudėtingesnis, ilgesnis ir mažiau efektyvus. Pasak onkologo dr. V. Pečeliūno, laikotarpis kai liga vystosi iš vienos stadijos į sekančią, priklauso individualiai nuo žmogaus organizmo, tačiau vidutiniškai tai užtrunka apie metus, todėl profilaktinėms patikroms svarbus reguliarumas.
Diskusijose dalyvavę gydytojai, mokslininkai bei pacientų organizacijų atstovai, visuomenės sveikatos ir komunikacijos ekspertai sutarė, kad vien grėsmingos statistikos komunikavimo ir formalių kvietimų nebepakanka – būtina kurti pasitikėjimu grįstą komunikaciją, kalbėti žmonėms suprantama kalba ir mažinti emocines, socialines kliūtis, kurios trukdo laiku kreiptis į medikus. Būtina sparčiau plėtoti centralizuoto kvietimo į patikros programą sistemą.
Dalijantis patirtimi šalies regionuose pastebėta, kad neretai viena iš pagrindinių kliūčių tampa ne nenoras tikrintis, o praktiniai sunkumai – transportas, atstumas, galimybė suderinti tyrimų laiką su darbu ar šeimos įsipareigojimais. Reaguojant į šias priežastis, Lietuvoje, ypač regionuose, atsiranda geroji praktika, kai sveikatos centrai nemokamai organizuoja papildomas pavežėjimo paslaugas, kurios gali reikšmingai padidinti moterų dalyvavimą prevencinėse programose. Tokia patirtimi pasidalino Širvintų rajono savivaldybės sveikatos centro vadovas dr. K. Štaras.
„Šiandien viešojoje erdvėje per mažai dėmesio skiriama prevencijai ir ankstyvajai diagnostikai. Kai liga nustatoma per vėlai, pacientui dažniau prireikia sudėtingo, ilgalaikio ir gerokai brangesnio gydymo, dažnesnių hospitalizacijų, ilgėja reabilitacija, didėja neįgalumo ir ankstyvo mirtingumo rizika. Tokie užleisti ligų atvejai sukuria perteklinę, išvengiamą hospitalizaciją – situacijas, kurių buvo galima išvengti laiku atlikus profilaktinį patikrinimą ir anksti diagnozavus ligą. Tai tiesiogiai didina spaudimą visai sveikatos sistemai – ilgėja eilės, apkraunami specialistai, auga gydymo kaštai“, – konferencijos diskusijoje pažymėjo parlamentaras prof. dr. S. Čaplinskas.
Renginys organizuotas bendradarbiaujant su Nacionaline krūties ligų asociacija, Nacionaliniu vėžio centru, Nacionaliniu vėžio institutu, Lietuvos šeimos gydytojų profesine sąjunga, Sveikatos apsaugos ministerija ir kitais partneriais.
„Svarbu suprasti, kad pernelyg daug krūties vėžio atvejų Lietuvoje nustatoma vėlyvose stadijose, tad būtina įveikti profilaktinių patikrų kliūtis. Ateinant inovacijoms ir personalizuotam gydymui gerėja išgyvenamumas, o svarbiausia – gyvenimas nesibaigia diagnoze: modernus gydymas, reabilitacija ir palaikymas padeda sugrįžti į pilnavertį gyvenimą“, – pažymėjo konferencijos rengėjas, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys prof. dr. S. Čaplinskas.
Daugiau informacijos:
Prof. dr. Saulius Čaplinskas
Sveikatos reikalų komiteto narys
El. p. saulius.caplinskas@lrs.lt
Mob. 0 6 1020146
About the Author
