Gegužės 5-ąją minima Tarptautinė akušerių diena.
Akušerė – tai viena artimiausių ir svarbiausių specialisčių moters gyvenime, ypač nėštumo, gimdymo ir pogimdyminiu laikotarpiu. Nors žmonės dažnai yra įsitikinę, kad pagrindinis vaidmuo gimdymo metu tenka gydytojui, praktika ir moksliniai tyrimai rodo, kad mažos rizikos atvejais būtent akušerė yra tas žmogus, kuris užtikrina sklandų, natūralų ir saugų procesą.
Akušerės vaidmuo – ne tik medicininis. Tai ir emocinė parama, ryšio kūrimas, pasitikėjimo stiprinimas bei ilgalaikis moters sveikatos lydėjimas.
Kokia tai specialybė ir kas joje svarbiausia?
Natūralaus, mažos rizikos gimdymo metu akušerė yra pagrindinis žmogus, kuris stebi procesą ir rūpinasi, kad jis vyktų sklandžiai bei nenukryptų nuo normos.
„Kai vyksta natūralus, mažos rizikos gimdymas, svarbiausias žmogus gimdymo metu yra akušerė. Ji prižiūri gimdymo eigą“, – sako Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Moters ir kūdikio klinikinės grupės vadovė gydytoja akušerė-ginekologė prof. Diana Ramašauskaitė.
Jeigu atsiranda komplikacijų, į procesą įsitraukia gydytojas, tačiau iki tol būtent akušerė yra pagrindinė gimdyvės palydovė. Pasak profesorės, praktikoje yra pasitaikę atvejų, kai perteklinės gydytojo intervencijos gali net sutrikdyti natūralią eigą: „Per anksti nuleisti vaisiaus vandenys ar pradėtas gimdymo skatinimas“, – vardija gydytoja. – Akušerės stiprybė – kantrybė, gebėjimas neskubinti proceso ir skirti jam pakankamai laiko, dėmesio ir įsigilinimo. Tyrimai rodo, kad akušerių prižiūrimi mažos rizikos gimdymai dažniau baigiasi sėkmingai, moterys patiria didesnį pasitenkinimą, o medicininių intervencijų prireikia mažiau. Jei gimdymas yra mažos rizikos, akušerės kompetencijos visiškai pakanka jį prižiūrėti“, – pabrėžia prof. D. Ramašauskaitė.
Bendravimo svarba: su moterimi ir jos šeima
Vienas svarbiausių akušerės darbo aspektų – gebėjimas užmegzti ryšį su moterimi ir jos artimaisiais, nes pastaruoju metu moterį jos nėštumo ir gimdymo metu vis dažniau supa ne tik vyras, bet ir platesnis artimųjų ratas. Akušerė dažnai yra artimesnė moteriai nei gydytojas – ji geba paprasčiau paaiškinti kasdienius dalykus, susijusius su žindymu, naujagimio priežiūra, moters savijauta: „Dažnai moterys net nedrįsta kai kurių dalykų paklausti gydytojo, o su akušere jos jaučiasi laisviau ir gauna joms suprantamesnius atsakymus“, – sako prof. D. Ramašauskaitė.
Svarbu, kad akušerė gebėtų bendrauti ne tik su moterimi, bet ir su visa šeima – partneriu, artimaisiais. Kartais tenka ne tik palaikyti, bet ir nustatyti ribas, pavyzdžiui, kai aplinkiniai pernelyg daug kišasi į jaunos šeimos sprendimus ir moteriai kartais sudėtinga atliepti visų patarimus ir akušerė tampa savita tarpininke, kuri profesionaliai ir argumentuotai padeda visiems pasiskirstyti atsakomybes ir darbus.
Didžiausia akušerės darbo vertė – pasitikėjimu grįstas ryšys. Dažnai jis išlieka ir po gimdymo, perauga į ilgalaikį bendravimą, lydintį moterį įvairiais gyvenimo etapais.
Akušerės pašaukimas ir savybės, kuriančios pasitikėjimą
Akušerės darbe svarbios ne tik profesinės žinios, bet ir asmeninės savybės: empatija, kantrybė, gebėjimas klausytis, lankstumas ir emocinis stabilumas – tai pagrindiniai bruožai, leidžiantys sukurti pasitikėjimu grįstą santykį.
„Net jei žinių yra daug, bet nėra ryšio su šeima, akušerė nebus tokia sėkminga kaip ta, kuri geba bendrauti“, – teigia prof. D. Ramašauskaitė.
Ši profesija taip pat reikalauja gebėjimo prisitaikyti prie skirtingų kartų moterų. Nors esminės vertybės – natūralumas ir pasitikėjimas – nesikeičia, jaunos moterys dažniau renkasi skaitmenines bendravimo formas, todėl akušerėms būtinas lankstumas.
Akušerija tradiciškai laikoma itin moteriška profesija – Lietuvoje vyrų akušerių yra vos keli: „Visuomenėje vis dar vyrauja nuostata, kad tai moteriška profesija, nors iš tiesų ji reikalauja tiek fizinės, tiek psichologinės ištvermės nepriklausomai nuo lyties. Ir pasaulinėje praktikoje šią specialybę vyrai renkasi ypač retai, o gydytojų akušerių-ginekologų vyrų atvirkščiai – yra daugiau nei moterų“, – pastebi prof. D. Ramašauskaitė.
Tęstinė akušerės pagalba: nuo pirmųjų klausimų iki brandos
Akušerės vaidmuo neturėtų apsiriboti vien gimdymu. Siekiamybė – nuoseklus moters lydėjimas visais gyvenimo etapais. Akušerė gali konsultuoti paauglystėje, padėti spręsti šeimos planavimo ir kontracepcijos klausimus, prižiūrėti mažos rizikos nėštumą, dalyvauti ir priimti gimdymą, konsultuoti bei padėti prižiūrėti ir žindyti naujagimį, rūpintis ir gimdyvės fizine sveikata, padėti susitvarkyti su po gimdymo užplūdusiomis emocijomis, ypač pirmą kartą tapusi mama, dažnai jaučiasi neužtikrinta. Vėliau akušerė gali konsultuoti dėl pogimdyvinio laikotarpio ankstyvųjų ir vėlyvųjų ypatumų, higienos ir fizinio aktyvumo, patarti, ar išlikę pokyčiai yra norma ar patologija, o taip pat padėti menopauzės laikotarpiu.
„Vis dar trūksta supratimo, kad akušerė galėtų lydėti moterį nuo paauglystės iki brandos – ši mintis šiandien vis aktyviau diskutuojama tiek medicinos bendruomenėje, tiek sveikatos politikos formavimo lygmeniu“, – sako akušerė ginekologė prof. Diana Ramašauskaitė.
Pasak jos, toks tęstinis, pasitikėjimu grįstas santykis leistų užtikrinti ne tik nuoseklesnę moters sveikatos priežiūrą, bet ir ankstyvą problemų atpažinimą, geresnį informuotumą bei didesnį moters įsitraukimą į sprendimų priėmimą. Akušerė šiuo atveju tampa ne tik sveikatos priežiūros specialiste, bet ir ilgalaike konsultante bei palydove, padedančia moteriai įvairiais gyvenimo etapais jaustis saugiau.
Komandinio darbo modelis
Šiuolaikinėje praktikoje vis labiau vertinamas komandinis darbas. Akušerės nebedirba pavieniui – jos veikia kaip komanda, dalijasi atsakomybėmis ir palaiko viena kitą. „Svarbus vaidmuo tenka ir lyderystei – Santaros klinikose taikome modelį, kai organizuojant darbus ir atsakomybes įsilieja pamainos lyderė, kuri paskirsto darbus taip, kad krūvis darbuotojoms būtų tolygus. Tai ypač aktualu dėl nenuspėjamo darbo pobūdžio: „Kuo toliau, tuo labiau stiprėja komandinio darbo modelis – akušerės nebedirba atskirai, o veikia kaip komanda“, – pažymi prof. D. Ramašauskaitė. – Dirbant pogimdyminėse palatose dažniausiai būna aiškus pacienčių skaičius, tačiau gimdymo skyriuje situacija gali kisti akimirksniu – vieną dieną gali būti keli gimdymai, kitą – keliasdešimt. Todėl komandinis darbas ir efektyvus koordinavimas tampa būtina sąlyga užtikrinant kokybišką priežiūrą.“
Akušerės vaidmuo šiandien vis labiau plečiasi – nuo gimdymo priežiūros iki ilgalaikio moters sveikatos lydėjimo. Tai profesija, kurioje susitinka žinios, atsakomybė ir žmogiškas ryšys, o didžiausia vertė kuriama per pasitikėjimą ir buvimą šalia svarbiausiais gyvenimo momentais: „Svarbu, kad ši profesija būtų dar labiau matoma, vertinama ir stiprinama, o pačios akušerės drąsiai imtųsi lyderystės ir išnaudotų savo kompetencijas. Norisi, kad kiekviena moteris savo kelyje turėtų šalia žmogų, kuriuo galėtų pasitikėti, o kiekviena akušerė jaustų savo darbo prasmę ir vertę – tiek kasdienėje praktikoje, tiek lydint naujos gyvybės pradžią“, – linki Santaros klinikų Moters ir kūdikio klinikinės grupės vadovė gydytoja akušerė-ginekologė prof. Diana Ramašauskaitė.
About the Author
