Pastaraisiais metais Baltijos šalyse vis aiškiau matyti, kaip keičiasi investicinė aplinka. Sprendimai dėl pramonės, infrastruktūros ir technologijų vis dažniau priimami žiūrint į priekį – vertinant ne tik greitą rezultatą, bet ir ilgalaikį stabilumą bei atsparumą. Gynybos ir saugumo stiprinimas šiame kontekste tapo ne atskiru prioritetu, o regiono ekonominės strategijos dalimi.
Tai nėra trumpalaikės iniciatyvos. Tai nuosekli kryptis, kuri jau šiandien formuoja Baltijos šalių investicinį klimatą ir siunčia aiškų signalą rinkoms. 2026 metais visos trys šalys planuoja gynybai skirti apie 5 procentus bendrojo vidaus produkto – tai apčiuopiamas įsipareigojimas, kuris investuotojams reiškia nuspėjamumą.
Investicijos kryptingai telkiamos į realių pajėgumų stiprinimą – infrastruktūrą, gamybos bazę, technologijas, tiekimo grandines ir duomenų sistemų apsaugą. Regionuose jau įgyvendinami arba planuojami didelės apimties projektai – nuo pramoninių gynybos gamybos objektų iki mokymo, logistikos ir techninės infrastruktūros plėtros.
Baltijos šalys investicinį klimatą kuria skirtingais, bet vienas kitą papildančiais būdais
Lietuva šiandien išsiskiria struktūra ir greitu sprendimų įgyvendinimu. Svarbiems saugumo ir gynybos projektams yra taikoma supaprastinta tvarka, suteikianti investuotojams apčiuopiamą laiko ir išlaidų pranašumą. Gamybinių objektų statyba gali būti įgyvendinta per šešis mėnesius, sudaroma galimybė pasinaudoti iki 0 proc. pelno mokesčio tarifu iki dvidešimties metų, pagreitinami leidimų išdavimo procesai, o strategiškai reikšmingoms saugumo iniciatyvoms suteikiamas Krašto apsaugos ministerijos projekto statusas. Nuo 2024 metų Lietuva gynybos pirkimuose taiko pramoninio bendradarbiavimo modelį, skatinantį vietinę gamybą, technologijų perdavimą ar investicijas į nacionalinę gynybos ekosistemą. Tai užtikrina, kad gynybos išlaidos ne tik stiprina saugumą, bet ir kuria ilgalaikę vertę Lietuvos ekonomikai bei pramonei.
Latvija investicinį patrauklumą stiprina per reguliacinės aplinkos tobulinimą ir aiškią lokalios gamybos strateginę kryptį. Šalyje veikianti žaliojo koridoriaus iniciatyva siekia supaprastinti strateginių investicijų įgyvendinimą. Tokiems projektams sudaromos sąlygos leidimų ir derinimų procesus paspartinti bent 2 kartus – nuo statybos iki teritorijų planavimo klausimų – mažinant administracinę naštą ir užtikrinant glaudų institucijų bendradarbiavimą. Kartu Latvija yra išsikėlusi tikslus didinti vietinių įmonių dalyvavimą strateginėse iniciatyvose, padedančius augti tiek brandesniam verslui, tiek naujoms įmonėms.
Estija investicinį patrauklumą stiprina per inovacijomis grįstą modelį. Valstybė aktyviai dalyvauja investicijose kartu su privačiu kapitalu – per nacionalinius fondus veikiant kaip pagrindiniam investuotojui ir pritraukiant papildomą rizikos kapitalą. Kartu išvystyta skaitmeninė viešųjų paslaugų infrastruktūra mažina administracinę naštą ir sudaro sąlygas technologinėms įmonėms greičiau pereiti nuo idėjos prie produkto ir tarptautinės plėtros. Papildomą praktinį pranašumą vietos įmonėms suteikia ir viešųjų pirkimų sistema – vietiniai tiekėjai dažnai užtikrina greitesnį gyvavimo ciklo palaikymą, glaudesnę integraciją į ilgalaikius gynybos pajėgų poreikius ir operacinį artumą.
Daug gynybos ir saugumo sektoriaus įmonių Baltijos šalyse yra palyginti jaunos – susikūrusios pastaraisiais metais ir augančios technologijų bei dvigubos paskirties sprendimų srityse. Todėl besikuriančios įmonės yra neatsiejama investicinio klimato dalis. Joms ypač svarbi aplinka, kuri leidžia ne tik kurti sprendimus, bet ir pritraukti kapitalą, bendrauti su investuotojais, gauti grįžtamąjį ryšį bei aiškiai matyti augimo kryptį.
Nuo pavienių projektų prie tvarios gynybos investicinės ekosistemos
Šiandien vis aiškiau matome, kad gynybos ir saugumo sektoriaus augimui neužtenka pavienių projektų. Reikalinga palanki investicinė aplinka, gebanti palaikyti skirtingus augimo etapus – nuo idėjos iki ilgalaikės pramoninės plėtros.
Baltijos šalyse per pastaruosius metus nuosekliai susiformavo specializuoti gynybos investicijų fondai. Jie atsirado kaip atsakas į realius poreikius – finansuoti inovacijas, stiprinti vietinę pramonę ir didinti viso sektoriaus atsparumą. Lietuvoje ir Estijoje veikia fondai, skirti gynybos technologijų mažoms ir vidutinėms įmonėms bei jų steigėjams. Lietuvoje šios iniciatyvos daugiausia grindžiamos valstybės kapitalu, siekiant suteikti ankstyvą paramą inovacijoms, o Estijoje valstybės lėšos nuosekliai jungiamos su privačiu kapitalu, dalijantis riziką. Latvija taip pat planuoja 2026 metais žengti šį žingsnį – numatoma steigti augimo ir gynybos fondą, orientuotą į įmonių plėtrą ir strateginių projektų finansavimą.
Be technologijų finansavimo, vis labiau ryškėja ir privataus sektoriaus iniciatyvos kuriant fondus, skirtus konkretiems saugumo ir gynybos projektams bei infrastruktūrai finansuoti. Tai rodo brandesnį požiūrį: saugumas nebėra vien viešasis klausimas – jis tampa ilgalaikės ekonominės ir investicinės strategijos dalimi.
Pastaruoju metu įvyko ir reikšmingas lūžis kapitalo rinkose. Pirmasis gynybos obligacijų leidimas parodė, kad saugumo iniciatyvos gali būti finansuojamos ne tik per valstybės biudžetus, bet ir pasitelkiant Baltijos šalių kapitalo rinkos instrumentus.
Šie regioniniai sprendimai natūraliai įsilieja į platesnę europinę kryptį. Europos Sąjungoje jau ne vienerius metus siekiama sukurti labiau integruotą kapitalo rinką – vadinamąją Kapitalo rinkų sąjungą – kad kapitalas galėtų laisviau judėti tarp valstybių, o įmonės, ypač mažos ir vidutinės, lengviau pritrauktų finansavimą augimui ir inovacijoms. Tokia vieninga rinka ypač svarbi strateginiams sektoriams, kuriuose projektai peržengia nacionalines ribas ir reikalauja didesnių apimčių.
Apibendrinant, Baltijos šalių patirtis rodo, kad palankus investicinis klimatas neatsiranda per vieną sprendimą ar pavienį projektą. Jis kuriamas nuosekliai – per aiškius prioritetus, prognozuojamą reguliacinę aplinką, veikiančius finansavimo instrumentus ir realius projektus, kurie pereina iš planų į įgyvendinimą. Šiandien gynybos ir saugumo sektorius Baltijos regione tampa ne rizikos, o stabilumo ir ilgalaikio augimo erdve. Kai valstybės, kapitalo rinkos ir privatus sektorius juda ta pačia kryptimi, investicijos tampa ne tik galimos, bet ir tvarios – ir būtent tai kuria pasitikėjimą tiek vietos verslui, tiek tarptautiniam kapitalui.
Komentaro autorė – „Citadele“ banko valdybos pirmininkė, generalinė direktorė Rūta Ežerskienė.
About the Author
