Trys Vilniaus universiteto chorai „Virgo“, „Gaudeamus“ ir „Pro musica“drauge su VU Kameriniu orkestru bei ypatingais svečiais iš Prancūzijos – „Choeur de Paris“ – kviečia į VU chorų koncertinio sezono uždarymo koncertą „GLORIA VS GLORIA: Du žvilgsniai ir dar daugiau“. Gegužės 16 d., šeštadienį, 19 val. Vilniaus šv. Jonų bažnyčioje vyksiančiame koncerte prancūzų ir lietuvių kolektyvai publikai pristatys kolektyvai atliks net du skirtingų epochų kompozitorių „Gloria“ kūrinius: retai Lietuvoje skambantį neoklasicisto Franciso Pouenco „Gloria“ ir XVIII amžiaus italų baroko meistro Antonio Vivaldi „Gloria“. Programoje klausytojai išgirs ir populiarių šiuolaikinės chorinės muzikos kompozitorių kūrinių rinktinę.Su kolektyvais scenojepasirodys dvi solistės – sopranas Gunta Gelgotė ir mecosopranas Nora Petročenko.Fisharmonijos partiją atliks garsus šalies vargonininkas Vidas Pinkevičius, jam asistuos Aušra Motūzaitė-Pinkevičienė.
„VU chorai užbaigs šį koncertinį sezoną itin šviesia ir džiugia programa, todėl norime pakviesti klausytojus nepraleisti progos ją išgirsti, o taip pat pasiklausyti tokio puikaus svečių iš Prancūzijos sostinės choro“, – sakė VU chorų meno vadovė ir vyriausioji dirigentė Rasa Gelgotienė. Chorvedė pasakojo, kad glaudus pastarojo meto bendradarbiavimas su kolektyvais iš Prancūzijos leidžia Lietuvos publikai pristatyti daugiau prancūziško repertuaro.
Ypatingi svečiai – Paryžiaus choras
„Choeur de Paris“ per 50 balsų savo gretose vienijantis, vienas geriausių stambias formas atliekančių Prancūzijos chorų. Choro repertuaras pasižymi didele stilistine įvairove – nuo baroko meistrų iki šiuolaikinių kompozitorių. Kasmet kolektyvas klausytojams parengia apie dešimt skirtingų programų. Ypatingą dėmesį choras skiria rečiau atliekamiems ar nepelnytai pamirštiems kūriniams, dažnai koncertuoja su žymiais solistais ir jaunais orkestrais. Choras aktyviai dalyvauja Paryžiaus kultūriniame gyvenime, rengia pasirodymus garsiose miesto bažnyčiose ir kultūrinėse erdvėse.
Chorui „Le Chœur de Paris“ nuo pat jo įkūrimo pradžios 2012 m. vadovauja žymus vokiečių kilmės dirigentas Till Aly. Gimęs Berlyne, muzikinį kelią jis pradėjo gimtajame mieste, vėliau studijavo Drezdeno aukštojoje muzikos mokykloje (fortepijoną, vargonus bei chorinį ir orkestrinį dirigavimą). Tobulinosi pas tokius garsius Europos meistrus kaip Sylvainas Cambrelingas, Helmuthas Rillingas ir Fabio Luisi, kuris Lietuvos publikai gerai žinomas iš „MET Live Cinemas“ tiesioginių transliacijų. Till Aly yra kviestinis dirigentas garsiose Vokietijos radijo stotyse (WDR, SWR, MDR), koncertuoja JAV, Azijoje ir Pietų Amerikoje, kur taip pat veda meistriškumo kursus.
Apie kompozitorius
Francisas Poulencas (1899–1963) – vienas spalvingiausių XX a. prancūzų kompozitorių, garsėjantis unikaliu stiliumi, kuriame dera aristokratiška elegancija ir gatvės muzikos paprastumas. Jo kūryba išsiskiria ypatingu melodingumu, skaidria harmonija ir gebėjimu per kelias sekundes pereiti nuo nerūpestingo humoro iki gilaus liūdesio. Jis maištavo prieš vokiškąjį romantizmą ir prancūziškąjį impresionizmą, pasirinkdamas aiškumą, sąmojį ir tiesmuką emociją. F. Poulenco muzika ypatinga savo dvilypumu: kritikas Claude’as Rostand’as jį taikliai pavadino „pusiau vienuoliu, pusiau gatvės padauža“.
1936 m. kompozitoriaus patirta asmeninė krizė ir religinis atsivertimas iš esmės pakeitė jo kūrybinę kryptį – nuo to laiko sakralinė muzika tapo viena svarbiausių jo veiklos sričių. „Gloria“ – skirtas sopranui, mišriam chorui ir orkestrui buvo užsakytas Serge’o Koussevitzkio fondo. Šešių dalių ciklas remiasi liturginiu tekstu, tačiau Poulencas jį interpretuoja itin savitai – derindamas iškilmingumą su netikėtu lengvumu, kartais net žaismingomis, kasdieniškumo atspalvį turinčiomis intonacijomis. Jo „Gloria“ – tai tarsi grakščia, nepertraukiama linija nupieštas prancūziškas eskizas.
Koncerte atlikėjai atskleis ir baroko epochos kompozitoriaus Antonio Vivaldi žvilgsnį į tą pačią liturginę temą. 1678–1741 m. gyvenęs baroko genijus suteikė orkestrinei muzikai neregėto veržlumo bei dramatiškumo. Jo kūryba ypatinga savo virtuoziškumu ir novatoriškumu – jis buvo vienas pirmųjų, kūrusių vadinamąją programinę muziką, kurioje meistriškai perteikė gamtos garsus. A. Vivaldi pasižymėjo neįtikėtinu produktyvumu ir savitu, lengvai atpažįstamu stiliumi, kuriam būdingi energingi ritmai bei šviesios, dainingos melodijos, vėliau padariusios didžiulę įtaką net ir J. S. Bachui.
Nors gyvenimo piko metu buvo itin populiarus, A. Vivaldi mirė skurde ir kuriam laikui buvo pamirštas, kol jo muzika vėl buvo atrasta XX a. pirmoje pusėje. Muzikologai pastebėjo, kad Bachas perrašinėjo ir adaptavo „kažkokio Vivaldi“ koncertus vargonams ir klavesinui. Tai privertė mokslininkus susidomėti, kas buvo tas italas, kurį pats didysis Bachas laikė savo mokytoju. Didysis lūžis įvyko 1926 m., kai vienas vienuolynas Pjemonte nusprendė parduoti senus manuskriptus, kad gautų lėšų remontui. Muzikologas Alberto Gentili suprato, kad tai unikalūs Vivaldi rankraščiai. Po kelerių metų paieškų buvo surasta ir kita kolekcijos dalis. Iš viso buvo aptikta apie 300 koncertų, operų ir sakralinių kūrinių, kurie iki tol laikyti dingusiais.
Antonio Vivaldi „Gloria“ yra vienas ryškiausių baroko sakralinės muzikos šedevrų, išsiskiriantis savo neįtikėtina energija, džiaugsmingumu ir aiškia struktūra. Kūrinys ypatingas tuo, kad Vivaldi jame meistriškai jungia operinį spindesį su gilia dvasine rimtimi: galingos chorinės partijos čia persipina su skaidriais, intymiais soliniais epizodais, kuriančiais didingą šviesos ir vilties pojūtį. Nors kūrinys buvo parašytas Venecijos mergaičių prieglaudos „Ospedale della Pietà“ auklėtinėms, jo universali emocinė galia ir melodingumas pavertė „Gloria“ vienu dažniausiai atliekamų chorinių kūrinių pasaulyje, tapusiu savotiška baroko epochos vizitine kortele.
Apie VU kolektyvų ryšį su Prancūzija
VU chorų bendradarbiavimas su „Choeur de Paris“ užsimezgė 2023 m., kai gastrolių Paryžiuje metu VU chorų vadovė R. Gelgotienė susipažino su maestro T. Aly ir susitarė drauge atlikti kokią nors didelės apimties klasikos veikalą. 2024 m. minint garsaus italų kompozitoriaus G. Puccini šimtąsias mirties metines „Gaudeamus“ kartu su „Choeur de Paris“ Prancūzijos sostinės Šv. Roko bažnyčioje atliko G. Puccini „Missa di Gloria“ ir G. Verdi „Quattro pezzi sacri“, o 2025 m. ten pat VU choras „Pro musica“ su prancūzais atliko G. Verdi „Requiem“.
Visus VU kolektyvus sieja glaudūs kūrybiniai ryšiai su Prancūzija. Vos prieš mėnesį Vilniuje jie surengė bendrus koncertus su garsiuoju Sorbonos universiteto choru ir orkestru (COSU). 2021 m. „Gaudeamus“ ir VU Kamerinis orkestras atliko„Kalėdinęoratoriją“ Paryžiausširdyje – Šv. Marijos Magdalenos bažnyčioje. 2023 m. VU chorai Prancūzijoje pristatė Dainų šventės repertuarą. 2024 m. „Virgo“ koncertavo „Lietuvos sezono Prancūzijoje“ atidarymo renginiuose Sorbonoje ir prie G. Pompidou šiuolaikinio meno centro. 2024 m. gruodį Paryžiaus šv. Roko bažnyčioje koncertavo „Gaudeamus“, o 2025 m. Velykų laikotarpiu atliko F. Liszto „Via Crucis“ Kompjeno pilyje kartu su pasaulinio garso pianiste Mūza Rubackyte. Be to, 2025 m. gruodį VU kolektyvai („Gaudeamus“ irVU Kamerinisorkestras) kartusu COSU surengėkoncertąprestižiniameSorbonosuniversitetoDidžiajameamfiteatre.
About the Author
