Po persileidimo moters organizmui reikia laiko atsigauti. Kraujavimas gali išsekinti, emocinis krūvis paveikti miegą, apetitą ir energiją, o kai kurioms moterims prireikia ir papildomos geležies ar kitų maistinių medžiagų. Vaistininkė paaiškina, kas šiuo laikotarpiu svarbiausia fiziniam ir emociniam atsigavimui, kada verta atlikti tyrimus ir kodėl emocinė savijauta gali turėti tiesioginės įtakos gijimui.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Lina Stočkutė-Plytnikė sako, kad viena dažniausių priežasčių, kodėl po persileidimo moteris jaučiasi silpnesnė ar ilgiau neatsigauna, yra kraujavimo sukeltas geležies trūkumas. Geležis būtina raudonųjų kraujo kūnelių gamybai, o jų pagrindinė funkcija – pernešti deguonį po organizmą. Kai geležies sumažėja, gali atsirasti nuovargis, galvos svaigimas, silpnumas, energijos stoka.
„Jei persileidimą lydėjo gausesnis kraujavimas, dažnai nukenčia geležies atsargos. Vien su maistu jas atkurti gali būti sunku, todėl kai kuriais atvejais gydytojas rekomenduoja geležies papildus. Vis dėlto svarbu jų nepradėti vartoti savarankiškai, o pirmiausia atlikti kraujo tyrimus“, – pataria L. Stočkutė-Plytnikė.
Kokios medžiagos organizmui svarbiausios
Vaistininkė atkreipia dėmesį, kad po persileidimo svarbi išlieka ir folio rūgštis. Ji reikalinga ląstelių dalijimuisi ir naujų kraujo ląstelių susidarymui, todėl gali būti aktuali ne tik planuojant nėštumą, bet ir atsistatymo laikotarpiu. Rekomenduojama ją vartoti bent iki tol, kol atsistato įprastas menstruacijų ciklas.
„Organizmui svarbūs ir B grupės vitaminai, ypač B6 ir B12. Jie dalyvauja energijos apykaitoje, prisideda prie nervų sistemos veiklos ir gali padėti sumažinti nuovargį. Tai ypač aktualu tada, kai organizmas yra nusilpęs ne tik fiziškai, bet ir emociškai“, – teigia L. Stočkutė-Plytnikė.
Didelę reikšmę turi ir kasdienė mityba. Geležies galima gauti iš raudonos mėsos, kepenėlių, žuvies, ankštinių augalų ir džiovintų vaisių. Folio rūgšties gausu žaliose lapinėse daržovėse, brokoliuose, špinatuose, citrusiniuose vaisiuose, avokaduose ir ankštiniuose produktuose. B grupės vitaminų yra mėsoje, žuvyje, kiaušiniuose, pieno produktuose, pilno grūdo gaminiuose.
Vis dėlto vaistininkė pabrėžia, kad papildai po persileidimo reikalingi ne visoms moterims vienodai. Daug lemia kraujavimo stiprumas, bendra sveikatos būklė, mityba ir atliktų tyrimų rezultatai. Jei moteris laikosi vegetariško, veganiško ar kitaip ribojančio mitybos plano, tam tikrų medžiagų stygiaus rizika gali būti didesnė.
„Geriausia papildų poreikį vertinti ne iš nuojautos, o remiantis tyrimais. Gydytojas gali įvertinti, ar trūksta geležies, vitamino D ar kitų medžiagų, ir patarti, kokios formos papildai būtų tinkamiausi bei kokiomis dozėmis juos vartoti“, – sako L. Stočkutė-Plytnikė.
Pasak jos, atsistatymui svarbūs ne tik vitaminai ar mineralai. Ne mažiau reikšmingi yra poilsis, skysčiai ir ramus grįžimas į įprastą ritmą. Pirmosiomis savaitėmis organizmui reikėtų duoti daugiau laiko, vengti didelio fizinio krūvio, sunkaus darbo ir ilgalaikio nuovargio. Kai gydytojas leidžia, verta pradėti nuo lengvo fizinio aktyvumo, pavyzdžiui, ramaus pasivaikščiojimo.
Emocinė savijauta veikia fizinį atsistatymą
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkės teigimu, po persileidimo emocinio skausmo negalima atskirti nuo fizinio atsigavimo. Ilgai trunkantis stresas ir liūdesys gali veikti organizmą per hormonų sistemą, trikdyti miegą, bloginti apetitą, mažinti energiją ir net lėtinti gijimo procesus.
„Kai žmogus išgyvena didelį stresą, organizmas išskiria daugiau streso hormonų. Jei tokia būsena užsitęsia, gali sutrikti normalus organizmo atsistatymas, pablogėti miego kokybė, suprastėti mityba. Dėl to moteriai gali būti sunkiau fiziškai sustiprėti“, – aiškina L. Stočkutė-Plytnikė.
Ji priduria, kad emocinė būsena gali keisti ir fizinių simptomų suvokimą. Kai moteris jaučiasi itin pažeidžiama, nerimastinga ar išsekusi, net ir nedideli kūno signalai gali būti jaučiami stipriau. Kita vertus, emocinis užsidarymas gali paskatinti ignoruoti tai, kas iš tikrųjų svarbu.
Atsistatant po persileidimo labai svarbus palaikymas. Tai gali būti artimųjų dėmesys, galimybė kalbėti apie tai, kas nutiko, o prireikus – ir psichologo pagalba.
„Po persileidimo moteris neturėtų jausti, kad privalo kuo greičiau grįžti į įprastą ritmą ar susitvarkyti viena. Organizmui reikia ne tik laiko, bet ir rūpesčio. Kartais tai reiškia papildus, kartais poilsį, kartais pokalbį su specialistu. Visa tai yra atsigavimo dalis“, – sako L. Stočkutė-Plytnikė.
About the Author
