Beveik visos didesnės įmonės (95%) Lietuvoje ruošiasi geopolitinėms rizikoms ir pirmiausia stiprina kibernetinį saugumą (71%), rodo „OP Corporate Bank“ užsakymu KOG rinkodaros ir komunikacijos mokslų instituto atliktas didelių ir vidutinių įmonių tyrimas Baltijos šalyse. Aktyviausiai galimoms rizikoms ruošiasi Estijos verslai, mažiausiai priemonių taiko Latvijos įmonės.
Didžiausias dėmesys – internetui ir tiekėjams
„Lietuvos verslai investuoja į ilgalaikį atsparumą. Įmonės vis aiškiau supranta, kad atsparumas šiandien yra ne tik saugumo, bet ir verslo tęstinumo bei konkurencingumo klausimas. Tai rodo brandesnį rizikų valdymą ir stiprėjantį pasirengimą veikti neapibrėžtumo sąlygomis“, – sako Leda Iržikevičienė „OP Corporate Bank“ vadovė Lietuvoje.
Tyrimo duomenimis, beveik trys ketvirtadaliai (71%) Lietuvos didelių ir vidutinių įmonių nurodo stiprinančios kibernetinį saugumą – tai dažniausiai minima priemonė Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse.
Pagal šį rodiklį Lietuva lenkia Latviją (53%), tačiau atsilieka nuo Estijos, kur kibernetinio saugumo stiprinimą išskyrė net 88% didžiųjų šalies verslų.
Antra pagal svarbą priemonė Lietuvos įmonėms ruošiantis galimiems trikdžiams – tiekimo grandinių ir pagrindinių išteklių užtikrinimas. Šią priemonę taiko 64% įmonių Lietuvoje, tuo tarpu Latvijoje – tik 20%, o Estijoje – 49%.
Lietuvos įmonės – dažniau aukoja Ukrainai
„Visose Baltijos šalyse įmonės aktyviai stiprina savo atsparumą, tačiau prioritetus dėlioja skirtingai“, – pastebi L. Iržikevičienė.
Latvijoje verslo reakcija išlieka pasyviausia: 13% įmonių ten visiškai nesirengia galimoms geopolitinėms rizikoms, kai Estijoje tokių yra vos 1%, o Lietuvoje – 5%.
Geopolitines rizikas į jau parengtus verslo tęstinumo ir krizių planus yra įtraukę 62% didžiųjų verslų Lietuvoje, 82% Estijoje ir 45% Latvijoje.
Į atsparumą didinančią infrastruktūrą investuoja 44% įmonių Lietuvoje, 48% Estijoje ir 37% Latvijoje. Tai gali būti generatoriai, priedangų tvarkymas, reikalingų priemonių įsigijimas ir kitos priemonės.
Ryškus Lietuvos bruožas – parama paveiktoms šalims: ją skiriančios nurodo daugiau nei trečdalis (37%) Lietuvos įmonių, palyginti su 13% Latvijoje ir 19% Estijoje.
Mažiau bendradarbiavimo su viešuoju sektoriumi
Tyrimas išryškino kelis skirtumus tarp pasirengimo priemonių Baltijos šalyse. Pavyzdžiui, įmonės Lietuvoje mažiau bendradarbiauja su valstybės institucijomis ar viešuoju sektoriumi (30%), kai tuo tarpu Estijoje tai daro 68% didžiųjų ir vidutinių įmonių, o Latvijoje – dar mažiau nei Lietuvoje, tik 22% įmonių.
Skiriasi ir požiūris į darbuotojų mokymą bei jų pasirengimo didinimą – Lietuvoje tai daro 40% įmonių, Estijoje 67%, o Latvijoje 41%.
Estijoje įmonės kiek dažniau remia šalies gynybos ar saugumo sektorių (36%), kai Lietuvoje tai daro 24% verslų, o Latvijoje tik 11%.
„Įmonės, kurios investuoja į pasirengimą, kritiniu momentu turi daugiau galimybių greičiau ir tikslingiau reaguoti bei išlaikyti konkurencinį pranašumą. Skirtingas pasirengimo lygis ypač išryškėjo Rytinėje šalies dalyje paskelbus oro pavojų – ši situacija aiškiai koreliuoja su apklausos rezultatais“, – teigia L. Iržikevičienė.
Tyrime buvo apklaustos 305 didelės (turinčios daugiau nei 250 darbuotojų) ir vidutinės (turinčios daugiau nei 50 darbuotojų) įmonės Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Apklausa vyko balandžio mėnesį telefonu. Didžiąją dalį atsakymų (55-73%) pateikė įmonių vadovai, likusius – finansų direktoriai ar verslo plėtros vadovai.
About the Author
