Mokėti 700 eurų per mėnesį už nuomą ar panašią sumą skirti būsto paskolai – iš pirmo žvilgsnio šie pasirinkimai gali atrodyti lygiaverčiai. Vis dėlto, žvelgiant į ilgesnę perspektyvą, šie sprendimai remiasi iš esmės skirtinga finansine logika – vienu atveju kuriamas turtas, kitu – patiriamos nuolatinės vartojimo išlaidos. NT ekspertai pastebi, kad nors nuoma daugeliui atrodo patraukli dėl lankstumo, ilgainiui ji retai tampa finansiškai efektyviu sprendimu.
„Nuoma dažnai vertinama kaip paprastesnis, lankstesnis ir mažiau ilgalaikių įsipareigojimų reikalaujantis sprendimas. Vis dėlto svarbu aiškiai suprasti jos finansinę esmę – kiekvienas nuomai skirtas euras yra galutinis pinigų srautas, kuris nesugrįžta ir nekaupia jokios ilgalaikės vertės. Kitaip tariant, tai yra grynasis vartojimas, kuris užtikrina gyvenimo poreikį šiandien, tačiau nesukuria jokio finansinio pagrindo ar turto ateičiai“, – sako NT vystymo bendrovės „Rinvest“ verslo kontrolės vadovė Greta Fominė.
Panaši mėnesio kaina – skirtingas rezultatas
Skirtumas tarp nuomos ir pirkimo ypač išryškėja lyginant konkrečius pavyzdžius. Šiandien Vilniaus Lazdynėliuose už naujos statybos, apie 40 kv. m buto nuomą mokama apie 700 eurų per mėnesį – tai sudaro apie 8 400 eurų per metus.
Tuo metu panašaus būsto įsigijimas kainuotų apie 152 tūkst. eurų, o įrengimui reikėtų dar apie 30 tūkst. eurų. Tiesa, norint įsigyti būstą, pirkėjas turi būti sukaupęs ir ne mažesnį kaip 15 proc. pradinį įnašą nuo būsto vertės, taip pat numatyti papildomas išlaidas, susijusias su įsigijimu bei įrengimu. Vis dėlto, esant įprastoms finansavimo sąlygoms, mėnesinė paskolos įmoka siektų maždaug 620–700 eurų – praktiškai tiek pat, kiek nuoma.
„Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad mėnesinė finansinė našta yra identiška, tačiau esminis skirtumas tas, kad mokant paskolą dalis įmokos kiekvieną mėnesį mažina įsipareigojimą bankui ir didina savininko turto dalį. Tai reiškia, kad žmogus ne tik moka už gyvenimą šiandien, bet ir kuria savo finansinį pagrindą ateičiai“, – teigia G. Fominė.
Pasak „Rinvest“ verslo kontrolės vadovės, skirtumas tarp šių dviejų modelių ilgainiui tik didėja. Nuomininkas kiekvieną mėnesį moka už galimybę gyventi būste, tačiau jo finansinė situacija dėl to nesikeičia.
„Tuo metu būsto savininkas su kiekviena įmoka didina savo sukauptą kapitalą. Pradžioje didesnę paskolos įmokos dalį sudaro palūkanos, tačiau laikui bėgant vis didesnė dalis virsta tiesioginiu turto kaupimu. Kitaip tariant, po kelių metų žmogus pradeda „mokėti sau“, o ne bankui“, – tvirtina G. Fominė.
Infliacija – tylus sąjungininkas
Dažnai neįvertinamas, tačiau itin svarbus veiksnys – infliacija. Augant kainoms, pinigų vertė mažėja, todėl fiksuoto dydžio paskolos įmoka realiai tampa lengviau pakeliama.
„Tai reiškia, kad po 10–15 metų ta pati paskolos įmoka sudaro gerokai mažesnę dalį pajamų nei pradžioje. Tuo tarpu nuomos atveju situacija dažniausiai priešinga – nuomos kainos linkusios augti kartu su rinka, todėl finansinė našta gali tik didėti“, – pažymi G. Fominė.
Papildomą argumentą pirkimo naudai suteikia ir nekilnojamojo turto vertės pokyčiai. Nors rinka gali svyruoti, ilgalaikėje perspektyvoje būsto kainos dažniausiai auga.
„Net jei žmogus neplanuoja aktyviai investuoti, pats faktas, kad jis turi materialų turtą, iš esmės keičia jo finansinę situaciją. Tai yra saugumas, stabilumas ir galimybė ateityje priimti lankstesnius finansinius sprendimus“, – sako G. Fominė.
Kada nuoma vis dar racionali?
Visgi „Rinvest“ verslo kontrolės vadovė pabrėžia, kad nuoma nėra klaida – tam tikrais atvejais tai visiškai pagrįstas pasirinkimas. Pavyzdžiui, kai svarbus mobilumas, dažnai keičiasi gyvenamoji vieta ar finansinė situacija yra neapibrėžta.
„Tokiais atvejais nuoma yra labiau gyvenimo būdo sprendimas. Tačiau jei kalbame apie ilgalaikį finansinį efektyvumą, pirkimas dažniausiai turi aiškų pranašumą. Vertinant ilgalaikę perspektyvą, pasirinkimas tarp nuomos ir pirkimo iš esmės tampa klausimu apie pinigų panaudojimą: ar jie skirti vartojimui, ar turto kūrimui“, – teigia G. Fominė.
Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad daliai žmonių nuoma tampa ne tiek pasirinkimu, kiek laikinu etapu pakeliui į nuosavą būstą: „Nemaža dalis žmonių šiandien norėtų įsigyti nuosavą būstą, tačiau tam dar nėra sukaupę privalomo 15 proc. pradinio įnašo ar pakankamo finansinio rezervo. Tokiais atvejais nuoma tampa laikinu sprendimu, leidžiančiu stabilizuoti finansinę situaciją ir pasiruošti būsto įsigijimui ateityje.“
Ji priduria, kad vienu atveju mokama už laiką, kitu – už ateitį. Būtent ši skirtis ir lemia, kodėl ilgainiui svarstyklės vis dažniau krypsta nuosavybės link.
„Galutinis sprendimas visada priklauso nuo individualios situacijos, tačiau pati logika išlieka ta pati – ilgalaikėje perspektyvoje nuosavas būstas dažniau tampa ne tik gyvenamąja vieta, bet ir vienu svarbiausių finansinių sprendimų“, – tvirtina G. Fominė.
About the Author
