Eilė vienetukų ar septynetukų – anksčiau tokie išskirtiniai telefono numeriai buvo kone kiekvieno taksi, picerijos ar skelbimų verslo vizitinė kortelė. Vienodų skaitmenų sekos ant automobilių ar reklaminių lankstinukų padėdavo klientams numerį lengviau atsiminti. Nors šiandien vis daugiau kontaktų išsaugome telefone, išskirtinių telefono numerių paklausa niekur nedingo. Per pastaruosius penkerius metus jų nupirkta daugiau kaip 1,2 tūkstančio, rašoma „Bitė Lietuva“ pranešime žiniasklaidai.
„Išskirtinius telefono numerius renkasi tiek verslas, tiek žmonės. Įmonės patogaus telefono numerio dažniausiai nori dėl labai paprastos priežasties – kad klientams būtų lengviau įsiminti. Tuo metu žmonės išskirtinius numerius renkasi dėl labai skirtingų priežasčių. Vieniems svarbus išskirtinumas, kiti tiki skaičių simbolika ar nori numerio, susieto su asmenine data – gimtadieniu ar kita ypatinga proga“, – pasakoja Paulius Černiauskas, „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.
Pasak jo, išskirtiniai telefono numeriai skirstomi į kelias kategorijas pagal pasikartojančių skaitmenų sekas. Kuo kombinacija retesnė ir lengviau įsimenama, tuo numeris vertingesnis.
„Auksiniu“ vadinamas numeris, kuriame trys vienodi skaitmenys eina iš eilės, pavyzdžiui, 6xxxx888. „Deimantiniu“ – kai kartojasi keturi skaitmenys, kaip 6xxx3333. Tuo metu VIP kategorijai priskiriami numeriai su penkiais vienodais skaitmenimis iš eilės, pavyzdžiui, 6xx44444“, – aiškina P Černiauskas.
Skiriasi ir tokių numerių kainos. „Auksinio“ numerio kaina siekia apie 50 eurų, „deimantinio“ – apie 200 eurų, o VIP numerių kaina gali siekti net 10 tūkst. eurų. Pastarųjų rinkoje yra itin mažai – „Bitė“ šiuo metu turi vos apie 30 tokių laisvų numerių.
„Didžiausio populiarumo sulaukia būtent „auksiniai“ numeriai. 2020–2025 m. laikotarpiu klientai įsigijo daugiau nei 1000 „auksinių“ numerių ir 225 „deimantinius“, – sako skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.
Telefono numeriai – ribotas valstybės resursas
Nors dažnas galvoja, kad telefono numeriai tiesiog sugeneruojami ryšio tiekėjų sistemose, iš tiesų jie yra ribotas valstybės resursas. Lietuvoje telefonų numeraciją administruoja Ryšių reguliavimo tarnyba, o mobiliojo ryšio operatoriai numerius gauna tik pateikę oficialias paraiškas.
„Anksčiau ryšio tiekėjai galėdavo įsigyti dideles telefono numerių serijas, todėl pasirinkimas būdavo kur kas platesnis. Šiandien tokių serijų likę gerokai mažiau, todėl dažniausiai gaunamos tik nepilnos kombinacijos. Tarkim, jei norite, kad jūsų ir jūsų artimojo telefono numeris skirtųsi tik vienu skaitmeniu, tokių galimybių yra gerokai mažiau“, – paaiškina P. Černiauskas.
Dar vienas būdas, kaip numeriai atsiranda ryšio tiekėjo sistemoje, yra numerio perkėlimas. Tokiu atveju klientas pereina iš vieno operatoriaus pas kitą, tačiau pasilieka savo turimą numerį. Įdomu tai, kad jeigu klientas atsisako telefono numerio, jis negali būti iškart perduotas kitam žmogui. Pirmiausia numeris pusmečiui perkeliamas į vadinamąjį karantiną.
„Šis laikotarpis reikalingas tam, kad klientas prireikus dar galėtų susigrąžinti telefono numerį. Tik po šešių mėnesių, jei klientas nepareiškė noro toliau naudotis savo numeriu, jis gali būti vėl pasiūlytas kitam klientui“, – teigia skaitmeninių paslaugų bendrovės „Bitė Lietuva“ rinkodaros direktorius.
About the Author
