Gegužės 12 d. Kipro sostinėje Nikosijoje vykusioje neformalioje Europos Sąjungos (ES) būsto ministrų taryboje aptarta, kaip didinti būsto pasiūlą, spartinti renovaciją, supaprastinti administracines procedūras ir pritraukti daugiau investicijų į tvarų bei gyventojams prieinamą būstą.
Šiame susitikime Lietuvai atstovavo aplinkos ministras Kastytis Žuromskas, kuris akcentavo, kad būsto prieinamumas yra vienas aktualiausių socialinių ir ekonominių klausimų visoje ES. Per pastarąjį dešimtmetį būsto kainos ES išaugo daugiau kaip 60 proc., tačiau pasiūla nespėjo augti kartu su didėjančia paklausa.
„Siekiant didinti būsto pasiūlą ir spartinti renovaciją, svarbu, kad procedūros būtų greitesnės ir aiškesnės. Problema dažnai yra ne patys reikalavimai, o tai, kaip organizuojamas jų įgyvendinimas. Todėl turime mažinti administracinę naštą, projektų riziką ir sąnaudas“, – sakė aplinkos ministras Kastytis Žuromskas.
Lietuva pabrėžė, kad būsto plėtros ir renovacijos procesų efektyvumą siekiama didinti tobulinant teritorijų planavimo, projektų derinimo ir statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūras, stiprinant institucijų tarpusavio koordinavimą bei plačiau taikant skaitmeninius sprendimus. Taip pat akcentuota duomenų atvėrimo, skaitmeninių teritorijų planavimo priemonių, BIM technologijų, automatizuotų derinimo procesų ir vieno langelio principu veikiančių sistemų svarba.
Susitikime pažymėta, kad efektyvesnis skaitmeninių sprendimų naudojimas galėtų reikšmingai sutrumpinti projektų rengimo ir leidimų išdavimo laiką, mažinti administracinę naštą savivaldybėms ir suteikti daugiau aiškumo investuotojams.
Siekiant spartinti būsto plėtrą ir renovaciją, susitikime taip pat aptartas investicijų mobilizavimas. Europos Komisijos vertinimu, būsto pasiūlos ir renovacijos atotrūkiui mažinti ES kasmet reikėtų apie 150 mlrd. eurų papildomų investicijų. Kaip praktinį finansavimo modelio pavyzdį Lietuva pristatė daugiabučių renovacijos patirtį, kai viešoji parama derinama su lengvatinėmis paskolomis.
„Lietuvos patirtis rodo, kad veiksmingiausi yra tie modeliai, kuriuose subsidijos ir finansiniai instrumentai veikia kartu. Subsidijos padeda sumažinti finansinę naštą, o paskolos ir kitos priemonės leidžia didinti investicijų mastą. Tačiau vien finansavimo nepakanka: projektai turi būti gerai parengti, administruojami pagal aiškią sistemą ir tinkami įgyvendinti“, – teigė K. Žuromskas.
Ministrai taip pat aptarė būsimą „Visos Europos“ investicijų platformą prieinamam ir tvariam būstui, kuri turėtų padėti valstybėms narėms geriau pasinaudoti finansavimo šaltiniais, aiškiau matyti galimas finansavimo priemones ir stiprinti projektų rengimą. Platforma taip pat siekiama skatinti mažesnių iniciatyvų jungimą į didesnius projektus, patrauklesnius finansuotojams.
„Lietuvai svarbu, kad nauji europiniai instrumentai būtų lankstūs ir pritaikomi prie nacionalinių sistemų. Mūsų vertinimu, didžiausia jų pridėtinė vertė būtų ne jau veikiančių schemų keitimas, o pagalba rengiant naujus savivaldybių ir prieinamo būsto projektus, pasirenkant tinkamus finansavimo sprendimus ir pritraukiant papildomas investicijas“, – sakė aplinkos ministras.
About the Author
