Odos niežulys dažnam atrodo kaip laikinas nepatogumas, kurį galima išspręsti pakeitus kremą, dušo želę ar skalbiklį. Dažniausiai tai susiję su išsausėjusia ar sudirgusia oda, tačiau kai kuriais atvejais niežulys gali būti ir rimtesnių organizmo sutrikimų ženklas.
Į vaistinę prieš pat uždarymą atskubėjęs jaunas vyras skundėsi jau kelias savaites beveik nemiegantis dėl stipraus viso kūno niežulio, kuris labiausiai vargino vakarais ir naktį. Nors bėrimų ar paraudimo nebuvo, o pakeistos prausimosi ir skalbimo priemonės bei išbandyti kremai nepadėjo, pokalbio su vaistininke metu paaiškėjo ir kiti simptomai – nuolatinis troškulys, naktinis kėlimasis gerti vandens bei sumažėjęs svoris.
„Tai pasirodė svarbus signalas, todėl vyrui patariau kuo greičiau kreiptis į gydytoją ir atlikti tyrimus. Po kelių dienų jis sugrįžo padėkoti – paaiškėjo, kad niežulys buvo susijęs su stipriai padidėjusiu gliukozės kiekiu kraujyje, vėliau jam diagnozuotas 2 tipo cukrinis diabetas. Vyras prisipažino, kad iki tol nebūtų pagalvojęs, jog odos niežulys gali būti susijęs ne su oda, o su viso organizmo sveikata“, – prisimena „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė.
Pasak jos, tokios situacijos rodo, kad niežulys be matomų odos pokyčių neturėtų būti savaime nurašomas sausam orui, stresui ar netinkamam prausikliui.
„Dažniausiai priežastis iš tiesų būna paprastesnė – išsausėjusi oda, alerginė reakcija, netinkama kosmetika ar sezoniniai pokyčiai. Tačiau užsitęsęs, stiprėjantis ar visą kūną apimantis niežulys gali būti ir kitų sveikatos sutrikimų požymis“, – sako vaistininkė.
Į vaistinę ateina ir be bėrimų
E. Šeibokaitė pastebi, kad gyventojai į vaistinę gana dažnai užsuka dėl niežtinčios odos, nors išoriškai ji atrodo nepakitusi. Tokiais atvejais žmonės dažniausiai skundžiasi tempimo pojūčiu, jautrumu, niežėjimu po dušo ar vakarais sustiprėjančiu diskomfortu.
„Pacientai klausia, kokias priemones rinktis niežuliui mažinti, ar verta naudoti gydomuosius kremus, kada pakanka drėkinimo, o kada jau reikėtų kreiptis į gydytoją. Taip pat dažnai nerimauja, ar nematomas niežulys negali būti rimtesnio sveikatos sutrikimo požymis“, – vardija vaistininkė.
Viena dažniausių priežasčių – išsausėjusi oda. Ji ypač vargina šaltuoju sezonu, kai daugiau laiko praleidžiama šildomose patalpose, dažniau prausiamasi karštu vandeniu arba naudojamos odą sausinančios prausimosi priemonės. Tokiu atveju niežulys dažniau pasireiškia blauzdų, rankų ar nugaros srityse, oda gali būti šiurkšti, tempti, pleiskanoti.
„Sausumo sukeltas niežulys paprastai būna lengvesnis ir sumažėja pradėjus reguliariai naudoti drėkinamuosius kremus, emolientus bei švelnesnes prausimosi priemones. Jei oda reaguoja į tokius pokyčius, tai rodo, kad problema susijusi su pažeistu odos apsauginiu barjeru“, – aiškina E. Šeibokaitė.
Norint nuraminti sudirgusią odą, pirmiausia reikia atkurti jos apsauginį barjerą. Tam dažniausiai rekomenduojami intensyviai drėkinantys emolientai – kremai, balzamai ar losjonai su šlapalu, keramidais, glicerinu, pantenoliu ar hialurono rūgštimi. Jie padeda sulaikyti drėgmę odoje, mažina tempimo pojūtį ir niežėjimą.
Jautriai ar sudirgusiai odai gali tikti priemonės su avižų ekstraktu, alantoinu ar niacinamidu. Prausimuisi geriau rinktis bekvapius prausiklius be agresyvių putojančių medžiagų. Odą geriausia drėkinti iškart po maudynių, kol ji dar šiek tiek drėgna.
Ne visada kalta oda
Niežulį gali sukelti ir alerginės reakcijos, net jei bėrimas ar paraudimas neišryškėja iš karto. Oda gali sureaguoti į kosmetiką, skalbiklius, audinius, maisto produktus, vaistus ar aplinkos dirgiklius. Kartais diskomfortui sumažinti pakanka pakeisti vieną kasdien naudojamą priemonę.
„Gintarinės vaistinės“ vaistininkė sako, kad odos jautrumą taip pat sustiprina stresas, nuovargis ar miego trūkumas. Tokiais atvejais niežulys dažnai labiau juntamas vakarais ar ramybės metu, kai žmogus mažiau juda ir labiau pastebi kūno pojūčius.
„Odos niežulys be aiškių bėrimų kartais susijęs ir su organizmo vidaus pokyčiais – hormonų svyravimais, skydliaukės veiklos sutrikimais, geležies stoka, cukriniu diabetu, kepenų ar inkstų ligomis. Todėl svarbu vertinti ne tik odą, bet ir bendrą savijautą bei gyvenimo būdą“, – pabrėžia E. Šeibokaitė.
Ji priduria, kad odos būklei įtakos gali turėti ir vitaminų bei mikroelementų trūkumas. Geležies, vitamino D ar B grupės vitaminų stoka gali prisidėti prie odos sausumo, jautrumo ir didesnio dirglumo. Skydliaukės veiklos sutrikimai veikia medžiagų apykaitą, todėl taip pat gali atsispindėti odoje. Sergant cukriniu diabetu niežulys dažnai siejamas su odos sausumu, kraujotakos pokyčiais ar didesniu jautrumu infekcijoms.
„Jei niežulys stipresnis ar susijęs su alerginiu sudirgimu, trumpam gali būti naudojami antihistamininiai preparatai ar specialūs niežulį mažinantys kremai, tačiau dėl jų vartojimo verta pasitarti su vaistininku ar gydytoju. Svarbiausia – ne tik slopinti simptomą, bet ir suprasti, kas jį sukelia“, – pažymi vaistininkė.
Atidžiau reikėtų vertinti stiprų, užsitęsusį ar visą kūną apimantį niežulį. Ypač jei jis trikdo miegą, kasdienę veiklą arba atsiranda kartu su nuovargiu, svorio kritimu, stipriu troškuliu, tinimu, karščiavimu, odos ar akių pageltimu, bendru silpnumu.
„Jei niežulys tęsiasi ilgiau nei kelias savaites, stiprėja arba nepraeina nepaisant tinkamos odos priežiūros, delsti nereikėtų. Gydytojo konsultacija būtina ir tuomet, kai oda dėl kasymosi pradeda šlapiuoti, kraujuoti ar atsiranda infekcijos požymių“, – sako E. Šeibokaitė.
About the Author
