Lietuvos mokslo taryba (LMT) parengė galimybių studiją „Būtini pokyčiai ir investicijų kryptys siekiant Lietuvos įsijungimo į Europos atvirojo mokslo debesį“, kurioje įvertinta Lietuvos mokslinių tyrimų duomenų ekosistemos būklė, institucijų pasirengimas, infrastruktūriniai ir kompetencijų poreikiai bei galimi Lietuvos įsijungimo į Europos atvirojo mokslo debesį – EOSC – scenarijai. Studija atskleidė, kad Lietuvoje kuriami mokslinių tyrimų duomenys nacionaliniu mastu vis dar išlieka fragmentuoti, nevienodai aprašomi ir sunkiai randami bei pakartotinai panaudojami.
Rengiant galimybių studiją buvo atliktas plataus masto tyrimas, apėmęs keturias tarpusavyje susijusias tyrimo kryptis: Lietuvos mokslinių tyrimų duomenų ekosistemos būklės analizę, institucijų pasirengimo ir poreikių vertinimą, mokslininkų duomenų valdymo praktikų analizę bei galimų Lietuvos įsijungimo į EOSC alternatyvų modeliavimą. Tyrimo metu analizuoti didelės apimties duomenų masyvai, strateginiai, teisiniai ir technologiniai dokumentai, institucijų ir mokslininkų apklausų duomenys, fokusuotųjų grupinių diskusijų rezultatai, taip pat sukurtas Lietuvos mokslinių tyrimų duomenų ekosistemos analitinis žemėlapis. Tyrimui atlikti buvo pasitelkta aukštos kvalifikacijos ekspertų grupė, apjungianti atvirojo mokslo, mokslinių tyrimų duomenų valdysenos, infrastruktūrų, technologijų, teisės, ekonominio vertinimo ir viešosios politikos analizės kompetencijas.
Studijoje keliama viena esminių šiuolaikinės mokslo politikos problemų: valstybė negali strategiškai valdyti ir įveiklinti to, ko nemato. Mokslinių tyrimų duomenys Lietuvoje kuriami universitetuose, institutuose, projektuose, laboratorijose, mokslinių tyrimų infrastruktūrose, institucijų ir teminėse saugyklose, tačiau nacionaliniu mastu jie vis dar dažnai išlieka fragmentuoti – skirtingai aprašomi, nevienodai saugomi, ne visada atveriami ir sunkiai randami už pirminio projekto ar institucijos ribų.
Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje trūksta nuoseklios mokslinių tyrimų duomenų apskaitos ir stebėsenos, todėl nacionaliniu lygmeniu sudėtinga tiksliai įvertinti, kokie duomenys jau yra sukurti, kur jie saugomi, kokiomis sąlygomis gali būti naudojami pakartotinai ir kokių išteklių reikia jų ilgalaikiam išlaikymui. Su duomenų saugojimu, tvarkymu ir priežiūra susijusios išlaidos institucijose dažnai nėra išskiriamos kaip atskira finansavimo kategorija, todėl jos pasiskirsto per platesnes IT, infrastruktūros, projektų įgyvendinimo ar administravimo išlaidų eilutes.
Siūlomas vienas iš sprendimų – federuotas nacionalinis EOSC-LT mazgas
Viena pagrindinių studijos rekomendacijų – kurti federuotą nacionalinį EOSC-LT mazgą, kuris leistų Lietuvai nuosekliai integruotis į Europos atvirojo mokslo debesį ir kartu sustiprinti nacionalinę mokslinių tyrimų duomenų ekosistemą.
Siūlomas modelis grindžiamas federuotos nacionalinės mokslinių tyrimų duomenų ekosistemos principu: duomenys išlieka jų kūrimo, tvarkymo ir saugojimo vietose – institucijose, teminėse saugyklose, mokslinių tyrimų infrastruktūrose ar kitose sistemose, o nacionaliniu lygmeniu kuriamas bendras metaduomenų, paieškos ir sąveikumo sluoksnis. Toks sprendimas leistų identifikuoti, kokie mokslinių tyrimų duomenys Lietuvoje jau sukurti, kur jie saugomi, kaip jie aprašyti ir kokiomis sąlygomis galėtų būti naudojami pakartotinai.
Šios architektūros branduolys būtų EOSC-LT-Core – nacionalinis mokslinių tyrimų duomenų metaduomenų katalogas ir Lietuvos integracijos į Europos EOSC federaciją taškas. Jis atliktų metaduomenų agregavimo, katalogavimo, sąveikumo koordinavimo ir bendrų paslaugų teikimo funkcijas, taip sudarydamas pagrindą nuoseklesnei mokslinių tyrimų duomenų stebėsenai, suradimui ir pakartotiniam naudojimui.
Investicijos – ne tik technologijoms, bet ir žmonėms
Nacionalinio EOSC-LT mazgo sukūrimo alternatyvai įgyvendinti numatomas daugiau kaip 9 mln. eurų investicijų poreikis. Šios investicijos apimtų EOSC-LT-Core branduolio sukūrimą, administruojančios struktūros valstybės lygmeniu formavimą, federacinio tinklo kūrimą, integraciją su instituciniais ir teminiais vienetais, metaduomenų atitikčių sudarymo sprendimus, duomenų aprašymo ir sąveikumo veiklas, taip pat duomenų valdytojų sistemos ir tinklo sukūrimą.
Analizė parodė, kad Lietuvos įsijungimas į EOSC neturėtų būti suprantamas kaip vien technologinis projektas. Viena svarbiausių pasirengimo sąlygų – žmogiškieji ištekliai ir kompetencijos.
Todėl esminis dėmesys skiriamas duomenų valdytojų, arba data stewards, tinklo kūrimui. Tai specialistai, padedantys tyrėjams planuoti, aprašyti, tvarkyti, saugoti, atverti ir pakartotinai naudoti mokslinių tyrimų duomenis pagal FAIR principus. Jie taip pat prisidėtų prie metaduomenų kokybės užtikrinimo, standartų taikymo, duomenų valdymo planų rengimo, teisinio ir organizacinio sąveikumo stiprinimo bei institucinių duomenų valdymo praktikų plėtojimo.
Finansiniuose skaičiavimuose numatyta, kad ilgalaikis duomenų valdytojų poreikis Lietuvos mokslo ir studijų institucijų bei mokslinių tyrimų infrastruktūrų institucinėms duomenų valdymo struktūroms galėtų siekti iki 160 MVDDA/ FTE, priklausomai nuo duomenų kiekių augimo.
Tolesnė kryptis
Galimybių studijoje daroma išvada, kad didžiausią pridėtinę vertę Lietuvai sukurtų nacionalinio EOSC mazgo alternatyva, nes ji geriausiai suderina nacionalinį interesą, sąveikumą su EOSC, institucinį tvarumą ir praktinį įgyvendinamumą. Tinkamiausiu laikomas nacionalinio EOSC-LT mazgo kaip valstybės informacinės sistemos scenarijus, kuris leistų šį sprendinį institucionalizuoti kaip ilgalaikę nacionalinės svarbos skaitmeninę infrastruktūrą.
Galutinį sprendimą dėl pasirinkto įgyvendinimo būdo ir scenarijaus priims Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Antrojo projekto etapo sutartį numatoma pasirašyti iki 2026 m. pabaigos.
LMT kviečia mokslo ir studijų institucijas, mokslinių tyrimų infrastruktūrų atstovus, tyrėjus, duomenų valdymo specialistus ir kitus suinteresuotus dalyvius susipažinti su galimybių studija ir joje pateiktomis rekomendacijomis.
Galimybių studiją galima rasti čia.
About the Author
