Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį Prezidentūroje susitiko su į Lietuvą valstybinio vizito atvykusiu Suomijos Prezidentu Alexanderiu Stubbu ir jo sutuoktine Suzanne Innes-Stubb. Prezidentai aptarė Lietuvos ir Suomijos santykius, Šiaurės ir Baltijos regiono saugumo stiprinimą, glaudesnę koordinaciją NATO ir Europos Sąjungoje, paramą Ukrainai.
Šiemet Lietuva ir Suomija mini 105-ąsias diplomatinių santykių užmezgimo ir 35-ąsias jų atkūrimo metines. Prezidentas pabrėžė, jog Lietuvos ir Suomijos santykiai remiasi ne tik bendrais strateginiais interesais, bet ir giliais istoriniais bei kultūriniais ryšiais.
„Baltijos jūra mūsų tautoms niekada nebuvo riba – ji buvo jungtis, per kurią šimtmečiais formavosi mūsų valstybių ryšiai, tarpusavio pasitikėjimas ir bendras regiono supratimas“, – sakė šalies vadovas.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuvą ir Suomiją šiandien vienija ne tik istorinė atmintis, bet ir bendras strateginis požiūris į Baltijos jūros regiono saugumą. Pasak šalies vadovo, nuo Šiaurės ir Baltijos regiono pasirengimo atremti grėsmes tiesiogiai priklauso viso NATO rytinio flango ir Europos saugumas.
Susitikime didžiausias dėmesys skirtas regiono saugumo situacijai, NATO atgrasymo ir kolektyvinės gynybos stiprinimui bei kritinės infrastruktūros apsaugai Baltijos jūroje.
„Rusija išlieka didžiausia, tiesiogine ir ilgalaike grėsme euroatlantiniam saugumui. Todėl privalome toliau stiprinti atgrasymą, kolektyvinę gynybą, oro ir raketų gynybą bei regiono kritinės infrastruktūros apsaugą“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas akcentavo, kad Suomijos ir Švedijos narystė NATO iš esmės sustiprino Baltijos ir Šiaurės regiono saugumą bei sukūrė naujas galimybes glaudesniam regioniniam bendradarbiavimui.
„Šiaurės ir Baltijos regionas tampa vientisa saugumo erdve. Kuo glaudesnis mūsų bendradarbiavimas, tuo stipresnis visas NATO rytinis flangas ir visos Europos saugumas“, – pažymėjo Prezidentas.
Prezidentai taip pat aptarė pasirengimą NATO viršūnių susitikimui Ankaroje ir pabrėžė tvirto transatlantinio ryšio svarbą euroatlantiniam saugumui: „Nuolatinis Jungtinių Amerikos Valstijų ir sąjungininkų pajėgų buvimas mūsų regione išlieka vienu svarbiausių atgrasymo elementų. Turime išlaikyti stiprią transatlantinę vienybę ir kartu prisiimti didesnę atsakomybę už Europos saugumą.“
Daug dėmesio skirta paramai Ukrainai. Prezidentas pabrėžė, jog ilgalaikė karinė, politinė ir finansinė parama Ukrainai yra būtina sąlyga ilgalaikiam Europos saugumui.
„Turime ne tik tęsti, bet ir stiprinti visapusišką paramą Ukrainai, kartu didindami spaudimą Rusijai. Ukrainos saugumas yra visos Europos saugumo klausimas“, – teigė Prezidentas.
Susitikime aptartas dvišalis ekonominis ir gynybos bendradarbiavimas, ypatingą dėmesį skiriant gynybos pramonei, dvejopo naudojimo technologijoms, kritinės infrastruktūros apsaugai ir tiekimo grandinių atsparumui.
Prezidentas pažymėjo, kad Lietuva mato didelį potencialą plėsti bendrus projektus su Suomija pažangių gynybos technologijų, amunicijos gamybos, jūrinio saugumo ir kritinės infrastruktūros apsaugos srityse.
Susitikime taip pat aptarta strateginių infrastruktūros ir energetikos projektų svarba regiono saugumui ir atsparumui. Prezidentas pabrėžė strateginę „Rail Baltica“ reikšmę kariniam mobilumui ir regiono sujungiamumui bei akcentavo būtinybę stiprinti Baltijos jūros regiono energetinį saugumą.
Valstybinio vizito metu Lietuvos ir Suomijos Prezidentai atidarys dvišalį verslo forumą, lankysis Valstybės sienos apsaugos tarnybos objektuose Padvarionyse, kur susipažins su išorės sienos stebėjimo ir apsaugos sistema.
About the Author
