Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė, sutelkusi talentingus ir perspektyvius darbuotojus bei inovatyvius, racionalius ir strategiškai mąstančius vadovus, taikant aukšto lygio technologinius sprendimus, geba efektyviai konkuruoti ne tik nacionalinėje erdvėje, bet ir tarptautinėje arenoje. Remiantis naujausiais Valstybės duomenų agentūros duomenimis, 2025 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės eksportas siekė 5,94 mlrd. eurų ir per metus išaugo 8,9 proc. Nors eksporto apimčių prognozė buvo kuklesnė, o ir pastaruosius dvejus metus metinis augimo tempas svyravo apie 4 proc. Struktūriškai sąlyginai daugiausiai buvo eksportuojama kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių (22,5 proc.), guminių ir plastikinių gaminių (19,3 proc.), elektros įrangos (16,2 proc.) lietuviškos kilmės prekių. LINPRA prezidentas Tomas Prūsas pabrėžia, kad esantys neramumai tarptautinėje arenoje nepakenkė Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonei, priešingai – ją sustiprino. Galiausiai šis inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto proveržis yra svarbus šalies mastu: Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė generavo net 23,5 proc. Lietuvos eksporto apimties.
2025 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės pagrindinės eksporto kryptys buvo Vokietija, Švedija, Lenkija, Nyderlandai, JAV ir Norvegija. Šioje pramonėje sąlyginai didžiausiu metiniu eksporto augimo tempu išsiskyrė kompiuterinių, elektroninių ir optinių gaminių subsektorius (22,9 proc.). Tomas Prūsas komentuoja, kad tokio pobūdžio situacija nestebina, nes kasdienybėje kiekvienas iš mūsų naudojame elektronikos įrenginius, o jų poreikis apima vis platesnį spektrą ir natūraliai didėja jų komponentų poreikis. Be viso to, prekybos karų tarp JAV ir Kinijos bei augančios priklausomybės nuo kiniškų komponentų rizika keičia tiekimo grandinių sprendimus – įmonės vis dažniau baiminasi galimų tiekimo blokadų, kibernetinių ar nacionalinio saugumo grėsmių. Atsižvelgiant į tai, pastebime, kad vis dažniau europiečiai yra linkę užsakyti prekes iš europiečių, amerikiečių ar kitų patikimų šalių gamintojų, o ne iš Azijos valstybių, kurios gali kelti saugumo klausimų. Ypač tai aktualu kalbant apie dvigubos paskirties su gynyba susijusius produktus.
2025 m. Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto kontekste išsiskiria Vilniaus (37,2 proc.), Šiaulių (33,9 proc.), Kauno (32,5 proc.) ir Panevėžio (31 proc.) apskritys, kuriose atitinkamai inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto dalis bendroje Lietuvos pramonės eksporto apimtyje viršija 30 proc. Kitaip sakant, šias apskritis galima įvardinti kaip pagrindiniu Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės eksporto generavimo šaltiniu.
Taigi Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonė yra konkurencinga ne tik nacionalinėje aplinkoje, bet ir tarptautinėje erdvėje. Visa tai prisideda ne tik prie dabarties ekonominio gerbūvio kūrimo ir stiprinimo, bet ir prie veržlios bei perspektyvios Lietuvos ateities paveikslo kūrimo.
About the Author
