Kas iš tiesų lemia kokybišką gyvenimą mieste? Naujausia gyventojų apklausa rodo, kad lietuviams svarbiausi dalykai – ne greitis ar miesto šurmulys, o priešingai: ramybė, žaliosios erdvės ir galimybė gyventi aktyviai bei sveikai. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad šitokie pasirinkimai tikrai prisideda prie gyvenimo kokybės ir ilgaamžiškumo.
Šiemet „Spinter tyrimai“ darytoje apklausoje sostinės gyventojų buvo paprašyta nurodyti vieną ar daugiau veiksnių, kurie padeda gyventi ilgiau ir kokybiškiau mieste. Apklausus 1014 respondentų paaiškėjo, kad dažniausiai – net 23 proc. atvejų – žmonės nurodydavo tylą ir ramybę – tiek asmeninę, tiek aplinkos. Antroje vietoje – gamta ir žaliosios erdvės (19 proc.), o trečioje – aktyvus laisvalaikis ir sveika gyvensena (16 proc.). Tiek pat apklaustųjų pabrėžė ir patogaus susisiekimo bei išvystytos infrastruktūros svarbą.
Rečiau minėtas švarus oras (10 proc.), saugi kaimynystė (7 proc.) bei arti esančios sveikatos ir ugdymo įstaigos (7 proc.). Ir tik 2 proc. apklaustųjų nurodė, kad tą gali lemti geras darbas ar atlyginimas. Šie skaičiai rodo, kad lietuviškas ilgo ir kokybiško gyvenimo supratimas siejamas ne su ekonominiais rodikliais, bet su fizine ir emocine gerove.
Tokias gyventojų nuostatas pastebi ir NT vystytojai. „Po pandemijos pradėjo ryškėti nauja tendencija – žmonės ieško ne tik būsto, bet ir gyvenimo kokybės. Jei anksčiau svarbiausia buvo vieta ir greitas susisiekimas, tai šiandien iškyla naujas prioritetas – aplinka. Žmonėms rūpi: ar čia žalia, ar ramu, ar galima gyventi lėtesniu tempu. Visą tai galima rasti užmiestyje, tačiau pirkėjai nebenori užmiesčio, jie nenori rinktis tarp miesto ir gamtos – jie tikisi rasti balansą.
Mums, NT vystytojams, tokią kombinaciją pasiūlyti yra iššūkis, nes miestuose tokių vietų tiesiog nėra daug. Visgi, matydami tokį poreikį, ieškome vietų, kurios atlieptų kintančius žmonių lūkesčius – vienas tokių projektų yra kvartalas „Bukčiai“, – pasakoja bendrovės „Rinvest“ vadovas Giedrius Kražauskas.
Moksliniai duomenys – žaliosios erdvės miestuose ilgina gyvenimo trukmę
Minėti lietuvių prioritetai išties prisideda prie ilgesnės gyvenimo trukmės – tą patvirtina moksliniai tyrimai. Štai „The Lancet Planetary Health“ paskelbė tyrimą, kuris apėmė beveik tūkstantį Europos miestų ir apie 169 mln. gyventojų duomenis – jis atskleidė ryšį tarp gyvenamosios aplinkos ir visuomenės sveikatos.
Nustatyta, kad geresnė prieiga prie žaliųjų erdvių miestuose mažina mirtingumą – kasmet Europoje taip galima būtų išvengti apie 43 tūkst. mirčių. Todėl žmonių gyvenimas šalia žaliųjų erdvių tampa ne tik urbanistiniu, bet ir visuomenės sveikatos klausimu. Kartu tai reiškia, kad gyvenamosios aplinkos kokybė tiesiogiai veikia gyventojų sveikatą ir gyvenimo trukmę. Ekspertai akcentuoja, kad investicijos į žaliąją infrastruktūrą gali tapti viena efektyviausių prevencinių sveikatos politikos priemonių.
Būstas – tai ne tik kvadratiniais metrais matuojama patalpa, bet ir aplinka – tokia nuostata tampa vis populiaresnė. Ypač svarbios žaliosios zonos, kurios yra savotiška „sveikatos infrastruktūra“, nes ji mažina stresą, oro taršos, kaitros poveikį bei fizinio neaktyvumo riziką.
Visgi G. Kražauskas pastebi, kad vien žalumos neužtenka – reikia ir tinkamos infrastruktūros. „Žaluma – labai gerai, bet to negana. Juk žmogui neužtenka tik pro langą pasižiūrėti į upę ar mišką – jam reikia ten nueiti, leisti laiką. Todėl – taip, šiuolaikiniuose projektuose daug dėmesio skiriama gamtai. Bet nemažiau jo tenka infrastruktūrai: pėsčiųjų ir dviračių takams, apšvietimui, patogiam susisiekimui. Visa tai aplinką ir paverčia kasdienio gyvenimo dalimi, o ne tik vaizdu pro langą“, – įsitikinęs ekspertas.
Išorinius veiksnius ne visuomet įvertina ir ilgaamžiškumo (longevity) entuziastai – didelį dėmesį skirdami įvairių papildų vartojimui, jie kartais pamiršta kasdienės aplinkos poveikio svarbą.
Triukšmas – nepastebimas žudikas
„Spinter tyrimai“ apklausoje dauguma žmonių kaip svarbiausią veiksnį padedantį ilgiau ir kokybiškiau gyventi mieste, minėjo tylą. Šiam siekiui irgi yra mokslinis pagrindimas.
Europos aplinkos agentūros tyrimas atskleidžia, kad triukšmo tarša išlieka viena didžiausių, tačiau dažnai nepakankamai vertinamų aplinkos sveikatos problemų Europoje. Skaičiuojama, kad daugiau nei 113 mln. europiečių nuolat susiduria su kenksmingu kelių transporto triukšmu, o bendras triukšmo poveikis kasmet siejamas su maždaug 12 tūkst. ankstyvų mirčių ir dešimtimis tūkstančių širdies ligų atvejų.
Tyrimas taip pat parodė, kad triukšmas daro reikšmingą įtaką kasdienei gyvenimo kokybei – milijonai žmonių patiria lėtinį diskomfortą, o daugiau nei 6,5 mln. susiduria su rimtais miego sutrikimais. Problema ypač ryški miestuose, kur triukšmo lygis didžiausias.
Ekspertai pabrėžia, kad triukšmo mažinimas turi tapti svarbia urbanistinės plėtros ir transporto politikos dalimi. Efektyvūs sprendimai, tokie kaip žalesnės miesto erdvės, eismo srautų valdymas ar infrastruktūros pokyčiai, gali reikšmingai prisidėti prie gyventojų sveikatos ir bendros gyvenimo kokybės gerinimo.
Visgi nebūtina laukti tik urbanistų sprendimų. „Tuo gali pasirūpinti ir patys gyventojai – ypač tie, kurie svarsto keltis į naują būstą – tiesiog reikėtų ieškoti tylesnės vietos. Nežinau kaip kituose miestuose, tačiau Vilniuje yra sudaryti ir internete lengvai pasiekiami triukšmo žemėlapiai – juose paprasta pasitikrinti kokiose triukšmo zonose yra bet kuri sostinės vieta. Šie duomenys dažnai be reikalo neįvertinami “, – pataria ekspertas.
About the Author
