Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena Klaipėdos universitete (KU) šiemet tapo proga ne tik prisiminti istorinę datą, bet ir dar kartą paklausti, ką šiandien reiškia laisvas žodis, kalba ir kultūrinė atmintis.
KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos ir komunikacijos katedra surengė praktinę konferenciją „Turėti laisvę – tai turėti atmintį“, kurioje susitiko studentai, dėstytojai, komunikacijos specialistai ir visuomenės atstovai. Pokalbio centre – žodis, jo galia ir atsakomybė už tai, kaip juo naudojamės.
„Laisvė – tai gyvenimas, kai gali kalbėti ir rašyti savo šalies bei savo asmeninę istoriją“, – sako konferencijos organizatorė, KU Socialinių ir humanitarinių mokslų fakulteto Filosofijos ir komunikacijos katedros vedėja doc. dr. Rosita Vaičiulė.
Pasak jos, laisvas žodis nėra vien teisė kalbėti. Tai ir pareiga suprasti istoriją, atpažinti grėsmes, saugoti kalbą, gebėti skirti nuomonę nuo manipuliacijos, o informaciją – nuo triukšmo. Šiandien, kai viešoji erdvė persotinta pranešimų, vaizdų, komentarų ir skubotų vertinimų, žodžio laisvė reikalauja ne mažiau brandos nei spaudos draudimo laikais.
Konferencijoje kalbėta apie žiniasklaidos etiką, dezinformaciją, cenzūros istoriją, kalbos politiką, spaudos vaidmenį demokratinėje visuomenėje ir kultūrinės atminties svarbą. Visos šios temos jungėsi į vieną mintį: kalba nėra tik bendravimo priemonė. Ji saugo tautinę tapatybę, perduoda patirtį, formuoja pilietinę laikyseną ir leidžia visuomenei atpažinti save istorijos tėkmėje.
Praktinės konferencijos programa buvo sudaryta iš trijų teminių krypčių. Vienoje jų dėmesys skirtas knygoms, tekstams ir jų vaidmeniui saugant kultūrinę atmintį. Kitoje diskutuota apie laisvo žodžio ir atsakomybės santykį. Trečioji kryptis kvietė kalbėti apie kalbą kaip tautinės savimonės ir kultūrinės tapatybės pagrindą.
Svarbi konferencijos dalis buvo studentų pranešimai. Jie analizavo spaudos draudimo laikotarpį, cenzūros patirtis, kultūrinės tapatybės temas ir šiuolaikinius komunikacijos iššūkius. Jaunų žmonių žvilgsnis leido istorines temas susieti su dabarties klausimais – kaip išlikti atspariems dezinformacijai, kaip atsakingai kalbėti viešojoje erdvėje, kaip saugoti kalbą ne kaip muziejinį eksponatą, o kaip gyvą kasdienio gyvenimo dalį.
Konferencijos organizatorių teigimu, tokie susitikimai svarbūs ne tik akademinei bendruomenei. Jie kuria erdvę tarpdisciplininiam dialogui, kuriame susitinka filosofija, komunikacija, filologija, istorija, medijų studijos ir kultūros tyrimai. Šių sričių pokalbis ypač aktualus šiandien, kai geopolitiniai iššūkiai, globalizacija ir skaitmeninės technologijos keičia ne tik informacijos sklaidą, bet ir pačią visuomenės atmintį.
Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena primena, kad laisvė nėra duotybė. Ji gyva tiek, kiek gyva mūsų atmintis, kalba ir gebėjimas atsakingai tarti žodį.
About the Author
