Reaguodama į viešojoje erdvėje pasirodžiusią informaciją apie šalyje nykstančias dvarų sodybas ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos atlikto tyrimo išvadas, Kultūros ministerija pabrėžia, kad dvarų paveldo apsaugos stiprinimas šiandien yra viena iš nuosekliai įgyvendinamų kultūros politikos krypčių.
Ministerijos vertinimu, dvarų išsaugojimas reikalauja ne pavienių intervencijų, o ilgalaikės, mokslo duomenimis grįstos ir tarpinstituciškai koordinuojamos valstybės politikos.
Pastarieji sprendimai orientuoti į tai, kad būtų kuriamos ne laikinos reagavimo priemonės, o sisteminiai instrumentai, leidžiantys užtikrinti dvarų kompleksų išsaugojimą, atsakingą valdymą ir tvarų pritaikymą naudojimui.
Vienas reikšmingiausių žingsnių – 2025 m. lapkričio 18 d. priimta nauja Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija, kuri įsigalios nuo 2026 m. lapkričio 1 d. Įstatyme sustiprintos kultūros paveldo objektų valdymo ir apsaugos priemonės, kartu sudarant palankesnes sąlygas jų ilgalaikiam įveiklinimui. Naujasis reguliavimas numato galimybę valstybei ar savivaldybei priklausančius kultūros paveldo objektus išnuomoti terminui iki 99 metų, taip sudarant sąlygas atsakingam investicijų planavimui ir nuosekliam objektų tvarkymui. Taip pat patobulintas nekilnojamųjų kultūros vertybių apskaitos ir inventorizavimo procesas, aiškiau reglamentuoti tvarkybos bei statybos darbai, o prevencinei priežiūrai numatytos lankstesnės ir efektyvesnės procedūros.
Papildomai, atsižvelgiant į Valstybinės kultūros paveldo komisijos rekomendacijas, 2025 m. priimtas Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimas, kuriuo įtvirtintas draudimas dalyti dvarų sodybų teritorijas ir jose esančius žemės sklypus. Šiuo sprendimu siekiama apsaugoti dvarų ansamblių vientisumą, nes praktika rodo, kad didžiausią išlikimo potencialą turi vientisai valdomi ir aiškią funkciją turintys kompleksai.
Kultūros ministerija taip pat inicijavo papildomas tarpinstitucines diskusijas Lietuvos mokslo taryboje ir Prezidentūroje, kurių metu sutarta, kad dvarų paveldo klausimai turi būti sprendžiami įtraukiant ne tik kultūros, bet ir švietimo, ekonomikos, žemės ūkio, regioninės plėtros bei savivaldos politikos formuotojus.
Šiuo metu rengiama paraiška Lietuvos mokslo tarybai dėl tyrimo, kurio tikslas – atlikti visų į Kultūros vertybių registrą įrašytų dvarų sodybų fizinės būklės ir autentiškumo vertinimą. Kartu inicijuojamas papildomas dvarų paveldo valdysenos tyrimas, planuojant pasitelkti programos „Kurk Lietuvai“ tyrėjus. Tyrimo metu būtų vertinama, kaip veikia esami valdymo, kontrolės ir finansavimo mechanizmai, kokios kliūtys trukdo įgyvendinti priimtus sprendimus ir kokių pokyčių reikia efektyvesnei politikai.
Kultūros ministerija taip pat steigia tarpinstitucinę darbo grupę, kuri vienys valstybės institucijas, paveldo apsaugos, savivaldos, mokslo ir profesinių organizacijų atstovus. Vienas pagrindinių šios grupės tikslų – parengti ilgalaikę dvarų paveldo politikos programą.
Numatoma, kad būsima programa apims prioritetinių dvarų kompleksų nustatymą, objektų diferencijavimą pagal jų kultūrinę vertę ir būklę, ilgalaikių finansavimo mechanizmų kūrimą, mecenatystės ir mokestinių paskatų stiprinimą bei didesnį dėmesį dvarų įveiklinimui regionuose.
Atskiras dėmesys numatomas kultūros paveldo specialistų rengimui – planuojama stiprinti pameistrystės programas, plėsti restauravimo kompetencijas ir sudaryti daugiau galimybių praktiniam pasirengimui dirbant kultūros paveldo objektuose.
Kultūros ministerijos tikslas – sukurti aiškias, skaidrias ir veiksmingas sąlygas, kad dvarų paveldas būtų ne tik išsaugotas, bet ir taptų gyva regionų kultūrinio, socialinio ir ekonominio gyvenimo dalimi. Ministerija pabrėžia, kad ilgalaikė dvarų apsauga neatsiejama nuo nuoseklios valstybės politikos, atsakomybių pasidalijimo ir tvaraus bendradarbiavimo tarp institucijų, savivaldos, bendruomenių ir privačių iniciatyvų.
Eriko Ovčarenko / BNS nuotraukoje Baisogalos dvaras
About the Author
