Klaipėdos universitete gegužės 7–9 dienomis vyko 22-oji kasmetė tarptautinė mokslinė konferencija „Social Innovations for Sustainable Regional Development“. Tris dienas Klaipėdoje mokslininkai, aukštojo mokslo institucijų atstovai ir praktikai diskutavo apie socialinių inovacijų vaidmenį tvariai regionų plėtrai, bendruomenių stiprinimui, atsparumui, įtraukčiai ir ilgalaikiam pokyčiui.
Šių metų konferenciją sustiprino Baltijos universitetų programos tinklo – Baltic University Programme, BUP – įsitraukimas, o viena ryškiausių programos dalių tapo atskira aukšto lygio apskritojo stalo diskusija apie Europos universitetų aljansų ateitį ir tęstinumą.
Konferencijos mokslinio komiteto pirmininkė prof. dr. Ligita Šimanskienė, sveikindama dalyvius, pabrėžė, kad regionų plėtra šiandien nebėra vien ekonomikos augimo klausimas.
„Ji apima tvarumą, įtrauktį, atsparumą ir inovacijas, kurios iš tiesų gerina žmonių gyvenimą. Socialinės inovacijos padeda sudėtingas idėjas paversti realiais sprendimais – tokiais, kuriuos bendruomenės gali suprasti, priimti ir naudoti. Technologijos vienos problemų neišspręs, kaip jų neišspręs ir vien politiniai sprendimai. Prasmingą pokytį kuria idėjų, žmonių ir bendradarbiavimo jungtis“, – sakė prof. dr. L. Šimanskienė.
Pasak jos, tokios konferencijos svarbios ne tik dėl pristatomų mokslinių tyrimų, bet ir dėl galimybės susitikti skirtingų disciplinų, kultūrų ir patirčių žmonėms. Būtent planuotos diskusijos, neformalūs pokalbiai ir tarptautiniai kontaktai neretai tampa naujų tyrimų, projektų ar ilgalaikių partnerysčių pradžia.
Konferencijos programoje daug dėmesio skirta dirbtinio intelekto etikai, Europos universitetų aljansų valdysenai, darniam turizmui, socialinei nelygybei, visuomenės sveikatai, viešajam administravimui neapibrėžtumo sąlygomis, švietimo inovacijoms, vadybos ir ekonomikos socialinėms inovacijoms. Pagrindinius pranešimus skaitė prof. dr. Christoph Lütge iš Miuncheno technikos universiteto Dirbtinio intelekto etikos instituto, dr. Nicole Birkle iš Europos universitetų aljanso FORTHEM ir Janina Selin iš Novia taikomųjų mokslų universiteto Suomijoje.
Ypatingas dėmesys – Europos universitetų aljansų tęstinumui
Viena svarbiausių konferencijos dalių tapo apskritojo stalo diskusija „Sustainability of European University Alliances: From Ambition to Long-Term Impact“, kurią organizavo ir moderavo Klaipėdos universiteto atstovė Edita Lenkauskaitė.
Ši diskusija Klaipėdos universitetui ypač aktuali, nes KU yra Europos universiteto aljanso EU-CONEXUS dalis. Diskusijoje dalyvavo penki Europos universitetų aljansų vadovai ir atstovai: prof. dr. Artūras Razbadauskas, EU-CONEXUS valdybos pirmininkas ir Klaipėdos universiteto rektorius; dr. Nicole Birkle, FORTHEM generalinė sekretorė; Fernando Perez-Peña, SEA-EU generalinis direktorius; Meritxell Chaves, CHARM-EU generalinė sekretorė; Naveed Syed, ENHANCE generalinis sekretorius.
Diskusijos centre buvo klausimas, kaip Europos universitetų aljansams pereiti nuo projektinio bendradarbiavimo prie ilgalaikių strateginių partnerysčių, kurios būtų aiškiai suprantamos ir įtvirtintos universitetų bendruomenėse. Kalbėta apie vieną didžiausių šiandienos iššūkių – kaip užtikrinti, kad aljansų veiklos tęstųsi ne tik finansavimo laikotarpiu, bet taptų nuoseklia universitetų studijų, mokslo, tarptautiškumo ir institucinio valdymo dalimi.
Apskritojo stalo dalyviai pabrėžė, kad aljansų tęstinumui būtina ne tik bendra vizija, bet ir aiškesnė organizacinė struktūra, sprendimų priėmimo mechanizmai, institucinė atmintis bei gebėjimas išlaikyti veiklų perimamumą keičiantis universitetų vadovams ar komandoms.
Apibendrindama diskusiją E. Lenkauskaitė išskyrė, kad aljansų tęstinumas nėra vienas galutinis sprendimas – tai nuolatinė pusiausvyros paieška tarp vizijos ir veiklos perimamumo, lankstumo ir struktūros, priklausomybės ir autonomijos. Viena svarbiausių diskusijos įžvalgų – aljansai netampa tvarūs vien dėl to, kad tokie buvo suplanuoti; jų tęstinumas kuriamas per ilgainiui priimamus sprendimus.
Klaipėdos universitetui, veikiančiam EU-CONEXUS aljanse, šios diskusijos išvados svarbios ne tik tarptautinio bendradarbiavimo, bet ir regioninės misijos kontekste. Europos universitetų aljansai tampa ne tik akademinio mobilumo ar bendrų projektų platformomis, bet ir ilgalaikiais instrumentais, galinčiais stiprinti universitetų poveikį regionams, miestams ir bendruomenėms.
Konferencijos organizatoriai pabrėžia, kad socialinės inovacijos šiandien yra viena iš būtinų sąlygų siekiant regionų atsparumo ir tvarios ateities. Jos padeda jungti mokslą, politiką, verslą ir bendruomenes, o tokie tarptautiniai mokslo renginiai kuria erdvę, kurioje idėjos gali virsti konkrečiais sprendimais.
About the Author
