„Vadinkite tai sutapimu ar likimu“, – sako iš Libano kilęs Rizkallah Al Akiki Dit Al Mazraani, prisimindamas sprendimą, kuris jį atvedė į šalį, apie kurią anksčiau beveik nebuvo girdėjęs. Tuo metu Lietuva buvo tik pavadinimas. Šiandien R. Mazraani gyvena čia, atlieka mokslinius tyrimus Kauno technologijos universitete (KTU) ir toliau ugdo savo asmenines ir profesines kompetencijas.
„Kelionės į Norvegiją metu gyvenau kartu su kambarioku iš Latvijos. Jis man papasakojo apie Baltijos šalis ir pasiūlė, kad jei kada nors norėčiau vykti studijuoti į užsienį, turėčiau apsvarstyti Lietuvą. Tad kai reikėjo pasirinkti šalį studijoms, Lietuva buvo pirmasis variantas. Niekada nenusivyliau savo sprendimu“, – prisimena R. Mazraani.
Kuria bakterijas, kurios padėtų mažinti aplinkos taršą
R. Mazraani neplanavo pasirinkti mokslininko karjeros, tačiau ji dera prie jo pasaulėžiūros. „Man patinka nežinomybė ir man įdomu spręsti problemas. Kai buvau jaunesnis, nežinojau, kad toks ir bus mano darbas, bet dabar, pasiekęs šį etapą, suprantu, kad esu ten, kur ir turiu būti“, – sako jis.
Šiandien KTU Cheminės technologijos fakulteto doktorantas iš Libano dirba prie tyrimų projekto, skirto bakterijų DNR modifikavimui – sričiai, veikiančiai žmogaus akiai nematomame lygmenyje, tačiau turinčiai didelę reikšmę. „Mano tyrimai susiję su tuo, kad bakterijoms suteikiami gebėjimai, kurių jos natūraliai neturi. Pavyzdžiui, bakterijos natūraliai negali gaminti insulino, tačiau mokslininkai gali jas modifikuoti taip, kad jos tai gebėtų“, – aiškina jis.
R. Mazraani tyrimai susiję su metabolinės inžinerijos sritimi, kuri tampa vis svarbesnė sprendžiant globalius iššūkius. Augant problemoms, susijusioms su energija, tarša ir ribotais ištekliais, vis svarbesni tampa tvaresni gamybos metodai.
„Modifikuojant bakterijas galima sumažinti kenksmingų cheminių medžiagų naudojimą, nes daugelis procesų gali vykti pačiuose mikroorganizmuose. Kai kuriais atvejais, pavyzdžiui, bakterijos sunaudoja CO2, o tai gali padėti mažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas ir padaryti pramoninius procesus draugiškesnius aplinkai. Šie mikroorganizmai taip pat gali būti pritaikyti gaminant naudingus junginius pramonei ir medicinai“, – pasakoja R. Mazraani.
Žvelgdamas atgal, jis savo akademinę kelionę sieja ir su asmeniniu augimu. „Esu labai dėkingas Lietuvai ir KTU už tai, kad padėjo man tapti tokiu, koks esu šiandien – skatino stengtis, ieškoti darbo, dalyvauti konferencijose, pažinti skirtingas kultūras, mokytis naujos kalbos ir priimti skirtumus“, – sako jis.
Lietuvoje viskas suorganizuota taip, kad būtų lengviau gyventi
Nors akademinė kelionė suteikė gyvenimui Lietuvoje kryptį ir tikslą, kasdienybė praturtino įvairiomis patirtimis. Nuo pat pradžių skirtumai nuo aplinkos, prie kurios buvau pripratęs, buvo akivaizdūs. „Aš atvykau iš šalies, kurioje ištisus metus temperatūra nenukrenta žemiau 20 laipsnių, tiesiai į minusinę temperatūrą. Švelniai tariant – išgyvenau šoką“, – sako KTU tyrėjas, prisimindamas pirmąjį gruodį Lietuvoje.
Be to, nustebino ir žmonių tarpusavio bendravimo skirtumai. „Libane žmonės mėgsta fizinius prisilietimus. Mes apsikabiname ir bučiuojamės sveikindamiesi net ir su nepažįstamaisiais“, – pasakoja R. Mazraani.
Lietuvoje bendravimas jam pasirodė santūresnis ir reikalavo kitokio požiūrio. „Žmonės čia labai malonūs, bet santūresni. Kai pats inicijuoji kontaktą, iš pradžių su tavimi elgiasi atsargiai, tačiau laikui bėgant žmonės atsiveria. Libane kitaip – gali palikti namų duris atviras, ir net nepažįstami žmonės gali užeiti tiesiog išgerti stiklinės vandens“, – sako jis.
Nepaisant šių skirtumų, prisitaikyti prie kasdienio gyvenimo buvo lengviau, nei jis tikėjosi. Tvarka ir organizuotumas suteikė R. Mazraani stabilumo jausmą. „Kasdienis gyvenimas Lietuvoje nesudėtingas, šalis labai organizuota, viskas lengvai pasiekiama. Viskas čia pažangu ir sukurta taip, kad gyvenimas būtų lengvesnis“, – pastebi jis.
Laikui bėgant tai, kas pradžioje atrodė svetima, tapo prasminga. Atstumas virto supratingumu, o skirtumai – platesniu požiūriu į pasaulį. „Dabar Lietuvą laikau savo antraisiais namais“, – sako Mazraani, apibendrindamas kelią, prasidėjusį nuo atsitiktinio pokalbio su bendrakeleiviu.
Vis dėlto jis pasiilgsta kai kurių smulkmenų iš Libano, ypač mamos gaminamo maisto. „Pasiilgstu tokių patiekalų kaip fattoush (šviežių daržovių ir duonos gabalėlių salotos) ar kibbeh bil sanieh (sluoksniuotas maltos mėsos ir skaldytų kviečių apkepas)“, – sako jis, pridurdamas, kad skonių, primenančių namus, gali rasti ir Kauno restoranuose.
About the Author
