Kepenys – tyli, bet gyvybiškai svarbi organizmo laboratorija, atsakinga už daugybę funkcijų, nuo medžiagų apykaitos ir baltymų gamybos iki toksinų šalinimo. Tačiau jos gali metų metus kaupti riebalus, nesukeldamos jokio skausmo ar akivaizdžių simptomų. Gydytoja Evelina Sabonaitytė-Ivanauskė pabrėžia, kad ši „tylioji liga“ – kepenų suriebėjimas – dažnai yra tiesioginė mūsų mitybos įpročių ir metabolinių sutrikimų pasekmė. Gydytoja dalijasi, kaip paprasti gyvenimo būdo pokyčiai ir fosfolipidų įtaka gali padėti apsaugoti kepenis nuo rimtų pažeidimų.
Balandį minima Pasaulinė kepenų diena primena, kaip svarbu reguliariai tikrintis, rūpintis kepenų sveikata ir veiksmų imtis net nejaučiant simptomų.
Kepenų suriebėjimas – vis dažnesnė metabolinių sutrikimų pasekmė
Kepenų suriebėjimas yra metabolinė liga, glaudžiai susijusi su energijos pertekliumi ir insulino rezistencija. „Kai energijos suvartojama daugiau nei organizmas jos gali panaudoti, angliavandeniai, ypač fruktozė, sacharozė ir gliukozė, per de novo lipogenezės procesą virsta riebalais kepenyse“, – paaiškina E. Sabonaitytė-Ivanauskė. Beveik visiems, sergantiems suriebėjusių kepenų liga, pasireiškia insulino rezistencija, kuri dar labiau skatina riebalų kaupimąsi kepenyse.
Gydytoja pabrėžia, kad pacientams, sergantiems kepenų ligomis ar nutukimu bei turintiems antsvorio, mitybos ir fizinio aktyvumo koregavimas yra itin svarbus. Net keliais procentais sumažinus kūno svorį, galima pastebėti kepenų steatozės mažėjimą, o didinant numestą svorį didėja ir nauda1. „Kepenys greitai reaguoja į mitybos pokyčius – tiek neigiamus, tiek teigiamus“, – akcentuoja gydytoja. Rekomenduojama mažinti pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių vartojimą, saikingai valgyti sočiųjų riebalų ir vengti transriebalų.
„Detoksikacijos“ mitai ir efektyviausi kepenų „valymo“ būdai
Visuomenėje gana plačiai paplitusi nuomonė apie specialias kepenų „detoksikacijos“ dietas ar papildus, tačiau, pasak gydytojos, tai yra gajus mitas. „Nėra patikimų mokslinių įrodymų, patvirtinančių specialių detoksikacijos dietų efektyvumą kepenų steatozei gydyti. Kartais tokios dietos net gali būti žalingos“, – perspėja E. Sabonaitytė-Ivanauskė. Ji primena, kad kepenys pačios yra pagrindinis organizmo detoksikacijos organas, tad dėl jų sveikatos ir gydymo būdų reikėtų pasitarti su gydytoju.
Moksliniai tyrimai patvirtina įprastų gyvensenos pokyčių naudą, įskaitant Viduržemio jūros regiono dietą, fruktozės vartojimo mažinimą, kalorijų apribojimą ir reguliarų fizinį aktyvumą.
Mityba ir fizinis aktyvumas – kepenų sveikatos pagrindas
Gydytoja E. Sabonaitytė-Ivanauskė atkreipia dėmesį, kad didžiausią žalą kepenims daro cukrumi saldinti gėrimai, produktai su dideliu fruktozės kiekiu, raudona ir perdirbta mėsa. Tad didžiausią naudą kepenims duoda pridėtinio cukraus ir saldintų gėrimų sumažinimas.
„Viduržemio jūros regiono dieta yra labiausiai ištirta ir rekomenduojama suriebėjusių kepenų ligai gydyti“, – sako gydytoja. Ši dieta, pasižyminti kasdieniu daržovių, ankštinių augalų, alyvuogių aliejaus, riešutų, pilno grūdo produktų vartojimu, gali sumažinti kepenų riebalų kiekį net be reikšmingo svorio kritimo, gerina insulino jautrumą ir mažina širdies bei kraujagyslių ligų riziką.
Be mitybos, nepaprastai svarbus ir fizinis aktyvumas, kuris, pasak E. Sabonaitytės-Ivanauskės, sumažina kepenų riebalų kiekį nepriklausomai nuo svorio kritimo, gerina insulino jautrumą, mažina riebalų gamybą kepenyse ir riebalų rūgščių patekimą į jas. „Rekomenduojama siekti bent 150 minučių vidutinio intensyvumo (pvz., greitas ėjimas po 30 min. per dieną, 5 dienas per savaitę) arba 75 minučių didelio intensyvumo aerobinių pratimų per savaitę“, – dalijasi gydytoja.
Fosfolipidai: ląstelių membranos „plytos“
Paklausta apie fosfolipidų svarbą, E. Sabonaitytė-Ivanauskė teigia, kad tai yra esminiai visų ląstelių, įskaitant kepenų, membranų komponentai, galintys papildyti sveikos mitybos poveikį. „Esminiai fosfolipidai (dažniausiai tai fosfatidilcholinas) vartojami kepenų ląstelių membranoms atkurti ir jų funkcijai palaikyti. Ypač esant perteklinei mitybai, kai sumažėjęs fosfolipidų lygis siejamas su nealkoholine suriebėjusių kepenų liga, fosfolipido poreikis kepenims yra didelis“, – pažymi specialistė. Fosfolipidai palaiko membranų struktūrą, mažina oksidacinį stresą, turi priešuždegiminį poveikį ir padeda reguliuoti lipidų metabolizmą.
Fosfolipidų galima gauti su maistu (soja, žuvis, jūros gėrybės), tačiau, kaip pabrėžia gydytoja, mitybos korekcija yra pagrindinis dalykas, o fosfolipidų vartojimas yra papildomas teigiamas veiksnys.
Moksliniai tyrimai patvirtina fosfolipidų naudą
E. Sabonaitytė-Ivanauskė remiasi ir moksliniais tyrimais2. Mokslininkų komanda atliko aukštos kokybės dvigubai aklą, placebu kontroliuojamą mokslinį tyrimą, kuriame dalyvavo 193 pacientai, sergantys suriebėjusių kepenų liga ir gretutinėmis metabolinėmis ligomis. „Pacientams, vartojusiems esminius fosfolipidus, reikšmingai sumažėjo riebalų kepenyse, pagerėjo cukraus kontrolė (sumažėjo HbA1c rodiklis), kas yra labai svarbu sergantiems cukriniu diabetu ar turintiems padidėjusią riziką. Šis tyrimas patvirtina seniau atliktų tyrimų rezultatus ir parodo, kad fosfolipidų vartojimas pagerina suriebėjusių kepenų liga sergančiųjų būklę, lėtina ligos progresavimą“, – apibendrina gydytoja.
Vaistai ar maisto papildai su fosfolipidais?
E. Sabonaitytė-Ivanauskė paaiškina ir skirtumą tarp vaistų bei maisto papildų: „Vaistai yra išsamiau tiriami, atliekami rimtesni tyrimai dėl efektyvumo, saugumo, šalutinių reiškinių. Jie turi aiškią sudėtį, indikacijas, dozavimą ir kontraindikacijas.“ Maisto papildai, nors ir turi atitikti saugos reikalavimus, tačiau nėra skirti ligoms gydyti, o palaikyti organizmo funkcijas ar papildyti mitybos trūkumus.
Ji pabrėžia, kad fosfolipidus naudinga įtraukti dėl klinikiniuose tyrimuose ištirtų naudų. „Fosfolipidai turi antioksidacinį, priešuždegiminį, antifibrozinį poveikį. Taip pat nėra stebėtų reikšmingų šalutinių poveikių. Juos vartojant stebimas reikšmingas kepenų steatozės sumažėjimas, geresnė gyvenimo kokybė, geresnė glikemijos kontrolė, pacientams, sergantiems suriebėjusių kepenų liga. Taip pat stebimas kepenų fermentų sumažėjimas, geresni ultragarso tyrimo rezultatai“, – teigia gydytoja.
Lengviausiai įgyvendinami kasdieniai įpročiai kepenų sveikatai gerinti:
E. Sabonaitytė-Ivanauskė rekomenduoja pradėti nuo paprastų žingsnių:
- Atsisakyti saldintų gėrimų ir sumažinti fruktozės vartojimą.
- Mažiau vartoti raudonos ir perdirbtos mėsos.
- Vengti perdirbtų maisto produktų.
- Daugiau vartoti daržovių, vaisių, riešutų, žuvies – rinktis kuo šviežesnius ir natūraliai užaugintus produktus.
- Apriboti alkoholio vartojimą.
- Būtinas fizinis aktyvumas: pradėti bent nuo kasdienio 30 minučių pasivaikščiojimo, siekiant bent 150 minučių per savaitę.
Norint pasitikrinti ar pagerinti kepenų sveikatą būtina pasitarti su gydytoju.
2 https://onlinelibrary.wiley.com/doi/10.1111/liv.70601
About the Author
