Lietuvoje į baigiamąjį etapą žengia ambicingas projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“, kuris per trejus metus iš esmės pakeitė šalies inovacijų kryptį. Inovacijų agentūros koordinuojamos programos, kurioms skirta daugiau nei 88 mln. eurų, suvienijo mokslo ir verslo lyderius bendram tikslui – kurti realius sprendimus svarbiausiems visuomenės iššūkiams: nuo pažangesnio gydymo ir kibernetinio saugumo iki klimato neutralumo. Projekto metu įkurti kompetencijų centrai taps naujais traukos taškais talentams, tyrimams ir aukštos pridėtinės vertės verslams.
Projekto rezultatų apžvelgimo renginyje Inovacijų agentūros l. e. p. direktorius Paulius Kamaitis pabrėžė, kad šis etapas žymi ne pabaigą, o tvarių partnerysčių ir realaus poveikio pradžią. Sukurta moderni infrastruktūra bei įgyvendinti sprendimai taps pamatu šalies ateities pažangai.
„Šiandien galime drąsiai sakyti – Lietuva geba kurti pasaulinio lygio inovacijas. Per šį laikotarpį ne tik vystėme sprendimus sveikatos, tvaresnės aplinkos ir e-visuomenės srityse, bet ir investavome į tai, kas lems mūsų konkurencingumą dešimtmečiams – į kritinę infrastruktūrą ir tris naujus kompetencijų centrus. Šis projektas yra kur kas daugiau nei finansinė priemonė – tai įsipareigojimas visuomenei, o tikroji jo sėkmė matuojama tuo, kaip mokslo žinios virsta realiais, kasdienybę keičiančiais produktais“, – teigia P. Kamaitis.
Inovacijų agentūros l. e. p. direktorius pažymi, kad pirmasis Lietuvoje misijomis grįstas inovacijų modelis yra strateginė valstybės investicija į pažangią ateitį ir visuomenę.
Investicijos į naujus kompetencijų centrus ir kritinę infrastruktūrą ne tik skatins aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, bet ir lems saugesnę bei tvaresnę Lietuvą.
Trys pagrindinės misijos, kurias įgyvendino Vilniaus universiteto, VILNIUS TECH ir Kauno technologijos universiteto suburti konsorciumai, apima gyvybiškai svarbias sritis.
Misija „Inovacijos sveikatai“ orientuota į ankstyvesnę ligų diagnostiką bei genų inžineriją, o genų technologijų centras paspartins pažangių gydymo metodų prieinamumą Lietuvoje.
Tuo tarpu „Sumanios ir klimatui neutralios Lietuvos“ misija kuria praktiškai pritaikomas statybinių bei kitų inovatyvių medžiagų kūrimo technologijas, mažinančias CO2 emisijas, naujos kartos kelių dangas, kurios padės tausoti aplinką ir taupyti išteklius.
Trečioji misija – „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“ – stiprina nacionalinį kibernetinį atsparumą, kuria apsaugos priemones nuo finansinių sukčiavimų ir hibridinių grėsmių, taip užtikrindama saugesnę skaitmeninę erdvę kiekvienam piliečiui.
Nors projekto veiklų įgyvendinimas numatytas iki 2026 m. birželio, sukurta infrastruktūra ir trys kompetencijų centrai taps nuolatiniais mokslo, verslo ir pažangiausių talentų traukos taškais.
Numatoma, kad iki 2029 m. šių centrų sukurta vertė rinkai viršys 30 mln. eurų. Siekiama, kad Lietuvos mokslo ir verslo bendrystė taptų tvaria inovacijų varoma ekosistema, gebanti paversti ambicingas strategijas realiais sprendimais.
Programas inicijavo Ekonomikos ir inovacijų ministerija kartu su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija, o jų įgyvendinimą koordinuoja Inovacijų agentūra.
Projektui skirtas 88,34 mln. eurų finansavimas: 76,69 mln. eurų – iš Europos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano lėšų ir 11,65 mln. eurų – iš Lietuvos Respublikos biudžeto.
About the Author
