Pastaruoju metu vis daugiau žmonių rūpinasi savo fizine forma ir aktyviai sportuoja. Vis dėlto fizinis aktyvumas savaime dar nereiškia visiškai subalansuotos organizmo būklės – kartais intensyvios treniruotės gali užmaskuoti tam tikrus sveikatos sutrikimus arba net sukelti naujų iššūkių organizmui. Medikai perspėja, kad riba tarp sveiko fizinio krūvio ir per didelės organizmo apkrovos egzistuoja, todėl svarbu mokėti ją atpažinti.
„Gera fizinė forma dažnai sudaro įspūdį, kad žmogus yra visiškai sveikas, tačiau tai ne visada atitinka realybę. Fizinis pajėgumas ir bendra sveikata yra susiję, bet nėra tapačios sąvokos. Reguliarus sportas iš tiesų mažina daugelio ligų riziką, tačiau jis neapsaugo nuo visų sutrikimų ir kartais net gali juos užmaskuoti“, – sako sveikatos sprendimų centro „Antėja“ šeimos gydytoja Monika Indrašienė.
Jos teigimu, praktikoje pasitaiko atvejų, kai fiziškai aktyvūs žmonės skundžiasi geležies trūkumu, turi skydliaukės funkcijos ar širdies ritmo sutrikimų, kurie ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų ir gali būti klaidingai siejami su didesniu fiziniu krūviu. Kartais sportuojantiems pacientams nustatomi padidėję kepenų fermentai ar inkstų funkcijos pokyčiai, ypač jei kartu vartojami papildai arba nepakankamai geriama skysčių.
Sportuojant neretai persistengiama
M. Indrašienė pastebi, kad aktyviai sportuojantys žmonės, manydami, jog jų organizmas susitvarko su dideliu krūviu, neretai savo jėgas pervertina.„Viena dažniausių klaidų – per didelis pasitikėjimas savo organizmo galimybėmis ir nepakankamas dėmesys atsistatymui. Daugelis mano, kad kuo daugiau treniruočių, tuo geresni rezultatai, tačiau organizmui būtinas poilsis, kurio metu vyksta regeneracija“, – perspėja gydytoja.
Ji priduria, kad taip pat dažnai ignoruojami svarbūs organizmo siunčiami signalai: nuolatinis nuovargis, miego sutrikimai ar sumažėjęs darbingumas.
„Persistengti su sportu tikrai įmanoma, ir ši būklė medicinoje vadinama persitreniravimo sindromu. Ji išsivysto tuomet, kai fizinis krūvis viršija organizmo gebėjimą atsistatyti. Tokiu atveju organizmas patiria nuolatinį stresą, kuris pradeda veikti ne tik savijautą, bet ir fiziologinius procesus“, – pabrėžia M. Indrašienė.
Kita svarbi klaida – nepakankamai subalansuota mityba, ypač neįvertinant padidėjusio mikroelementų ir energijos poreikio.
„Net ir tinkamai besimaitinant, intensyvus fizinis krūvis gali lemti tam tikrų medžiagų trūkumą. Šių veiksnių kombinacija dažniausiai lemia ilgainiui atsirandančius sveikatos sutrikimus, nors pradžioje žmogus gali jaustis visiškai gerai“, – teigia pašnekovė.
Intensyvus fizinis krūvis organizme sukelia daugybę procesų, kurie dažnai nėra juntami. Treniruočių metu didėja oksidacinis stresas, keičiasi hormonų balansas, aktyviau dirba širdies ir kraujagyslių sistema.
Trumpalaikėje perspektyvoje tai yra normali adaptacija, tačiau jei krūvis per didelis arba nepakankamai atsistatoma, šie procesai gali tapti lėtiniai. Moksliniai tyrimai rodo, kad ilgainiui tai gali turėti įtakos imuninei sistemai, didinti infekcijų riziką ar net lemti struktūrinius širdies pokyčius.
Svarbu stebėti savo organizmą
Gydytoja pasakoja, kad šie procesai gali vykti be aiškių simptomų, todėl žmogus gali jaustis gerai, nors organizmas jau patiria per didelę apkrovą.
„Kraujo tyrimuose gali būti stebimi uždegimo požymiai, elektrolitų disbalansas, natrio, kalio ar magnio sumažėjimas, ypač jei gausiai prakaituojama ir nepakankamai atstatomi skysčiai. Gana dažnai nustatomas geležies atsargų sumažėjimas, ypač tarp ištvermės sportininkų“, – dėsto medikė.
Šie pokyčiai ne visada iš karto sukelia ryškius simptomus, tačiau ilgainiui gali reikšmingai paveikti tiek fizinį pajėgumą, tiek bendrą sveikatą.
„Sportuojantiems žmonėms svarbu reguliariai vertinti ne tik savo fizinę formą, bet ir vidinius organizmo rodiklius. Dažniausiai rekomenduojamas bendras kraujo tyrimas, kuris leidžia įvertinti mažakraujystės ar uždegimo požymius. Labai svarbus feritinas, atspindintis geležies atsargas, nes jo trūkumas gali ilgai nesukelti simptomų, bet mažinti fizinį pajėgumą“, – teigia „Antėja“ specialistė.
Be to, priklausomai nuo sporto intensyvumo, naudinga stebėti elektrolitus: natrį, kalį, magnį. „Tiems, kurie vartoja įvairius maisto papildus, verta atkreipti dėmesį į kepenų ir inkstų funkcijos rodiklius. Tokie tyrimai padeda laiku pastebėti pokyčius ir leidžia saugiai planuoti fizinio krūvio didinimą, išvengiant galimų sveikatos sutrikimų“, – teigia gydytoja.
About the Author
