„Šalių agresorių kaimynystė yra lemiamas veiksnys, formuojantis ilgalaikę Lietuvos gynybos politiką. Ir tai nėra tik mūsų problema, – rytinio flango NATO sąjungininkės sistemingai skiria daugiau lėšų gynybai. Žinoma, tai turi fiskalinių pasekmių, kurias turime spręsti išmaniai dėliodami ilgalaikę tvarią strategiją“, – Bloomberg konferencijoje apie finansų ateitį Vidurio ir Rytų Europoje Varšuvoje sakė finansų viceministras Januš Kizenevič.
Pristatydamas Lietuvos sprendimus formuojant tvarų gynybos biudžetą, viceministras pabrėžė, kad Lietuva jau dabar gynybai skiria 5,38 proc. BVP ir ketina išlaikyti gynybos išlaidas nuo 5 % iki 5,5 % BVP per metus iki 2030 m.
Pasak viceministro, tai didelės išlaidos, kurios kelia nemažai iššūkių fiskalinei politikai, todėl buvo priimti keli sprendimai: įsteigtas valstybės kontroliuojamas gynybos pramonės holdingas, kurio tikslas – konsoliduoti valstybės kapitalą, supaprastinti projektų valdymą ir užtikrinti koordinuotą vyriausybės požiūrį į nacionalinės gynybos pramonės plėtrą bei stiprinamas Nacionalinis plėtros bankas ILTE, kurio tikslas – per ateinančius ketverius metus nukreipti 6 mlrd. EUR investicijų į Lietuvos ekonomiką. Gynyba, saugumas ir energetinė nepriklausomybė yra vieni iš pagrindinių ILTE investavimo prioritetų.
Šalia to, pasak viceministro, pasiteisino aktyvi finansinė diplomatija, – tarptautiniai partneriai – Europos investicijų bankas (EIB) ir Šiaurės investicijų bankas (NIB) finansuoja gynybos projektus Lietuvoje bei teikia techninę pagalbą struktūrizuojant viešojo ir privačiojo sektorių partnerystės (VPSP) schemas. Šie bankai gynybos projektams jau yra skyrę 1,5 milijardo eurų, o netrukus Lietuva pasirašys ir sutartį dėl 6,375 mlrd. paskolos pagal SAFE programą.
„Kalbant apie gynybos pramonę, SAFE palengvina dalyvavimą bendruose ES viešuosiuose pirkimuose ir remia nacionalinių tiekėjų integraciją į Europos gynybos vertės grandines. Tai svarbus žingsnis siekiant labiau koordinuotos ir sąveikesnės Europos gynybos pramonės bazės“, – konferencijoje sakė J. Kizenevič, pridurdamas, kad dabar pagrindinis iššūkis susijęs su planuojamų pirkimų mastu ir techniniu sudėtingumu, taip pat su poreikiu laikytis griežtų ES tinkamumo, stebėsenos ir ataskaitų teikimo reikalavimų.
Centrinis gynybos biudžeto elementas yra Nacionalinis gynybos fondas – specialus fondas, sukurtas 2024 metais, siekiant užtikrinti tvarius papildomus išteklius prioritetiniams gynybos projektams. Prognozuojama, kad 2026 m. jis pasieks apie 700 mln. EUR. Fondas finansuojamas iš kelių pajamų šaltinių: pelno mokesčio, akcizų tabakui ir alkoholiui, saugumo įmokos (anksčiau vadintos solidarumo įmoka, kurią mokėjo bankai), savivaldybių asignavimų ir savanoriškų įnašų. „Visos šios priemonės užtikrina, kad pagrindiniai gynybos prioritetai, tokie kaip vokiečių brigados priėmimas Lietuvoje ir Lietuvos divizijos plėtra, turėtų užtikrintą skaidrų finansavimą“, – sakė finansų viceministras.
„Ir mūsų piliečiai – dar vienas gynybos biudžeto ramstis. Jie taip pat aktyviai prisideda prie investicijų į gynybą“, – pabrėžė J. Kizenevič.
Finansų ministerija nuosekliai diegia gynybos obligacijų platinimo naujoves ir nuo 2024 metų, kai buvo pradėtos platinti gynybos obligacijos, Lietuva jau išleido 28 obligacijų emisijas, pritraukdama apie 362,6 mln. EUR. Nuo vasario mėnesio gynybos obligacijos platinamos nuolat, siūlant platesnį investavimo laikotarpių spektrą. Balandžio mėnesį buvo panaikintos palūkanų normos lubos, leidžiant gauti didesnę nei 2 % grąžą ir pradėtos leisti obligacijų emisijos, kurių terminas ilgesnis nei vieneri metai.
Finansų viceministras pabrėžė, kad ES rytinių sienų stiprinimas yra bendra Europos atsakomybė, o pakankamam gynybos finansavimui reikia derinti tiek nacionalines, tiek europinio lygmens pastangas. Rytinė ES siena turėtų būti vienas iš svarbiausių prioritetų visuose būsimuose ES finansiniuose instrumentuose, įskaitant kitą daugiametę finansinę programą (DFP), siekiant užtikrinti nuoseklias ir ilgalaikes investicijas į saugumą ir atsparumą.
Galiausiai, akcentavo viceministras, karinis mobilumas ir ypatingos svarbos infrastruktūros apsauga yra labai svarbūs gynybai ir atgrasymui, todėl reikia nuolat investuoti į dvejopos paskirties infrastruktūrą ir aktyviai bendradarbiauti tokiuose projektuose kaip „Rail Baltica“, kurie tenkina tiek civilinius, tiek karinius poreikius, plėtoti naujas perspektyvias iniciatyvas, pavyzdžiui, „Eastern Flank Watch“ ir „European Dron Wall“.
About the Author
