Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų vardu prezidentas Zigmantas Dargevičius kreipėsi į LR Prezidentą, LR Seimo Pirmininką, LR Ministrę Pirmininkę ir Lietuvoje išrinktus Europos Sąjungos parlamento narius dėl Europos Sąjungos institucijų sprendimų siekiant sumažinti galimos energetinės krizės poveikį verslui ir gyventojams.
Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmai, kurie atstovauja daugiau kaip 1000 narių Kauno ir Marijampolės regionuose, akcentuoja, kad energetika yra viena iš kertinių sričių, turinčių tiesioginę įtaką šalies ekonomikos konkurencingumui ir augimui. Patikimi, tvarūs ir ekonomiškai pateisinamos kainos energijos ištekliai leidžia įmonėms efektyviau planuoti savo veiklą, mažinti kaštus ir investuoti į inovacijas. Verslui itin svarbu užtikrinti stabilų elektros tiekimą ir konkurencingas kainas, nes tai padeda išlaikyti darbo vietas ir užsienio investicijas.
Pastarojo laikotarpio geopolitiniai įvykiai neigiamai atsiliepia ne tik dabartinei verslo elgsenai, bet riboja net artimiausių metų ekonominį prognozavimą. Europos Sąjungos vadovai vis dažniau įspėja apie galimą energetinės krizės laikotarpį: „problema gali būti tiekimas, o ne tik kainos“, o prireikus gali tekti „įvesti perskirstymo priemones“ (Europos Komisijos energetikos komisaro Dan Jorgensen pareiškimo citatos). Atitinkami pareiškimai yra padaryti ir Europos Vadovų Taryboje. Teigiama ir prognozuojama, kad energetinė krizė laikoma ilgalaike, todėl siūloma stabilizuoti kainas ir apsaugoti verslą ir gyventojus.
Pastaruosius kelerius metus Europoje energetikos problema sprendžiama kainų kėlimu ir verslas bando prisitaikyti prie rinkos svyravimų. Valstybės narės artėja prie krizės, kurios seniai nebuvo, kai gali pritrūkti ne tik finansų, bet ir daugelio žaliavų bei jų produktų. Pastebimai formuojasi tiekimo sutrikimas, kuris vienu metu paliečia energetiką, logistiką ir pramonę, nes šie sektoriai remiasi tais pačiais srautais ir tuo pačiu metu praranda lankstumą. Tai grandinine reakcija atsilieps visoms ekonomikos sritims ir darbo rinkai. Šiame svarbiame laikotarpyje tai gali turėti reikšmingos įtakos ir valstybių gynybinės galios stiprinimui.
Todėl manome, kad Europos Sąjungos lygmeniu reikalingas institucinis koordinavimas, kuris apimtų ne tik išteklių paskirstymą, bet ir sąnaudų pasidalijimą tarp valstybių. Ir tai ypač aktualu valstybėms, kurios neturi savo išteklių ir visiškai priklauso nuo išorės tiekimų.
Atsakingai atstovaudami savo narių (verslo, mokslo ir kitų organizacijų) bendriesiems interesams, siūlome politiniu ir institucijų lygmenimis priimti sprendimus dėl:
1. Paskirstymo reglamentavimo (EP, EK) tarp sektorių ir valstybių infrastruktūros, leidžiančios subalansuoti energetinių išteklių srautus tarp regionų ir valstybių.
2. ES lygmeniu žaliavų tiekimo sutarčių su valstybėmis, pavyzdžiui JAV, Australija, Lotynų Amerikos ir Afrikos šalimis sudarymo.
3. Vietinės gamybos papildomo finansavimo kompensuojant brangesnį importą: mokesčių lengvatų laikinas taikymas, dalinis finansavimas būtinų atsargų kaupimui, valstybės garantijos įmonėms, kurios plečia tiekimo šaltinius ar laiko didesnius rezervus, likvidumo priemonės sektoriams, kurių veikla tiesiogiai priklauso nuo nenutrūkstamo tiekimo.
4. Rezervų mechanizmo sudarymo ir turimos infrastruktūros panaudojimo valstybėse narėse. Rezervai apimtų ne tik žaliavas, bet ir perdirbtus produktus.
5. Tikslinių laikinų fiskalinių priemonių taikymo: mokesčių atidėjimo, lengvatų ir papildomų finansinių lėšų prieinamumo įmonėms dėl energetinės krizės pasekmių.
6. Svarstyti galimybes rekomenduoti ES valstybių narių vyriausybėms apmokestinti perteklinį energetikos / kuro bendrovių pelną krizės laikotarpiu, siekiant mažinti kuro kainas vartotojams ir kompensuoti dėl sumažinto PVM ar taikomų akcizų lengvatų prarastas biudžeto pajamas.
Europos Sąjungos institucijų savalaikiai sprendimai ir skatinamosios priemonės leistų išlaikyti esamą ekonomikos augimą, įmonių konkurencingumą, ekonominių socialinių sąlygų tvarumą.
About the Author
