Prabangus „Bentley Continental GT“, priklausęs bankrutuojančiai Lietuvos bendrovei, turėjo būti perduotas nemokumo administratoriui ir panaudotas kreditorių interesams užtikrinti. Tačiau vietoje to automobilis dingo iš Lietuvos akiračio ir buvo fiksuotas užsienyje – Prancūzijoje bei Monake.
Iš pirmo žvilgsnio tai galėtų atrodyti kaip dar vienas ginčas dėl įmonės turto. Tačiau advokatų profesinės bendrijos AVOCAD advokatų vertinimu, ši istorija parodė kur kas platesnę problemą – kas nutinka, kai institucijos situaciją vertina formaliai, o vertingas turtas realiai gali būti prarastas.
Vienai Vilniaus bendrovei buvo iškelta bankroto byla, paskirtas nemokumo administratorius. Vienas reikšmingiausių bendrovės turto objektų – „Bentley Continental GT“ – turėjo būti perduotas administratoriui. Dokumentuose nurodoma, kad bendrovė turėjo daugiau kaip 72 tūkst. Eur įsipareigojimą mokesčių administratoriui – VMI, todėl automobilio grąžinimas buvo tiesiogiai susijęs su kreditorių interesų apsauga.
Vis dėlto automobilis administratoriui nebuvo perduotas. Priešingai – buvo nustatyta, kad jo buvimo vieta siejama su užsienio valstybėmis. Pareiškėjas kreipėsi į teisėsaugą, prašydamas pradėti ikiteisminį tyrimą ir skelbti nacionalinę bei tarptautinę automobilio paiešką, tačiau institucijos iš pradžių atsisakė tai padaryti, situaciją vertindamos kaip civilinio pobūdžio ginčą.
„Tokiose situacijose svarbiausia neapsiriboti formaliu atsakymu. Jei bankrutuojančios įmonės turtas yra užsienyje, jo neperduoda asmuo, neturintis teisės juo disponuoti, o kreditorių interesai lieka neapsaugoti, būtini aktyvūs veiksmai“, – byloje atstovavęs AVOCAD advokatas Mantas Baigys.
Situacijoje buvo rengiami skundai, papildomi paaiškinimai, renkami įrodymai, analizuojama komunikacija su automobilį faktiškai valdžiusios akcininkės atstovais. Rašytiniuose paaiškinimuose pažymėta, kad pareiškėjas rinko duomenis apie automobilio buvimo vietą bei jo valdymą.
Byloje svarbia tapo ir akcininko bei bendrovės turto atskyrimo tema. Advokatų pozicija buvo aiški: bendrovės akcininkas nėra bendrovės turto savininkas ir negali elgtis su įmonės automobiliu kaip su asmeniniu turtu. Ypač tada, kai įmonei iškelta bankroto byla, o visas turtas turi būti valdomas nemokumo proceso ir kreditorių interesų užtikrinimo tikslais. „Ši byla primena labai paprastą, bet praktikoje kartais pamirštamą taisyklę – įmonės turtas nėra akcininko kišenė. Bankroto procese kiekvienas toks turto objektas tampa svarbus kreditoriams, todėl jo paslėpimas, vilkinimas ar bandymas savarankiškai parduoti negali būti laikomas vien paprastu civiliniu nesutarimu“, – pažymi AVOCAD vadovaujantis partneris, advokatas Egidijus Langys.
Papildomi duomenys sustiprino įtarimus, kad automobilis ne tik nebuvo perduodamas administratoriui, bet ir galėjo būti planuojamas realizuoti tretiesiems asmenims. 2025 m. balandžio 27 d. buvo gautos automobilio nuotraukos, o iš jų aplinkos, kaip nurodoma dokumentuose, buvo matyti, kad transporto priemonė nėra ir negali būti Lietuvoje.
Ši situacija tapo pavyzdžiu, kodėl bankroto bylose laikas yra kritinis. Vertingas turtas, ypač esantis užsienyje, gali būti greitai perleistas, paslėptas ar tapti sunkiai pasiekiamas. Todėl vien deklaratyvūs pažadai „grąžinti vėliau“ negali pakeisti realaus turto perdavimo. „Advokato darbas tokiose istorijose nėra tik parengti procesinį dokumentą. Reikia matyti visą situaciją ir užtikrinti, kad procesas judėtų į priekį“, – sako E. Langys.
Pasak advokato, ši „Bentley“ istorija galiausiai yra ne apie prabangų automobilį. Ji apie tai, kaip svarbu ginti kreditorių interesus, kai bankrutuojančios bendrovės turtas dingsta užsienyje, o institucijos iš pradžių nemato pagrindo aktyviai veikti.
Prieš kelias dienas automobilis buvo parvarytas į Lietuvą – jo transportavimas ir sugrąžinimas buvo organizuotas advokatų iniciatyva. Tai rodo, kad net ir sudėtingose, tarptautinį elementą turinčiose situacijose nuoseklus teisinis darbas ir proaktyvus veikimas visgi gali duoti apčiuopiamą rezultatą.
About the Author
