Pastaraisiais metais apie Z kartą kalbama daug. Analizuojamas jos santykis su technologijomis, finansiniai įpročiai, aptariami lūkesčiai darbo rinkoje. Tai karta, kuri greitai mokosi, puikiai orientuojasi skaitmeninėje erdvėje ir drąsiau nei ankstesnės kartos priima pokyčius. Vis dėlto kalbant apie šias stiprybes gerokai rečiau keliame kitą, ne mažiau svarbų klausimą – kaip ši karta supranta riziką, atsakomybę ir finansinį saugumą. Būtent šioje vietoje formuojasi ne tik individualūs įgūdžiai, bet ir būsimos visuomenės atsparumas.
Pirmasis Baltijos šalyse atliktas Z kartos draudimo raštingumo tyrimas parodė gana aiškų paradoksą: jauni žmonės supranta, kas yra draudimas, tačiau dažnai nežino, kaip šiomis žiniomis pasinaudoti realiame gyvenime.
Lietuvoje draudimo raštingumo indeksas siekia 44 balus iš 100. Teorinės žinios vertinamos aukščiau – 56 balais, tačiau praktiniai įgūdžiai tesiekia 29 balus. Tai rodo esminį atotrūkį tarp supratimo ir gebėjimo veikti.
Šis skirtumas turi labai konkrečias pasekmes. Netikėtose situacijose jauni žmonės dažniau linkę vengti problemos, o ne ją spręsti. Pavyzdžiui, po incidento bando pasišalinti iš įvykio vietos, nors tai gali sukelti dar didesnių teisinių ir finansinių pasekmių.
Priešingai, kai žmogus aiškiai supranta, kokias rizikas dengia draudimas, jo elgsena keičiasi iš esmės. Atsiranda daugiau pasitikėjimo, skaidrumo ir atsakomybės. Kitaip tariant, saugumas nėra tik finansinis instrumentas – tai ir elgesio kultūros dalis.
Rizikos prasideda gerokai anksčiau
Vis dar gajus požiūris, kad draudimas aktualus tik vėlesniame gyvenimo etape – įsigijus būstą, automobilį ar sukūrus šeimą. Tačiau realybėje jauni žmonės su rizikomis susiduria kasdien.
Šiandien jauni žmonės aktyviai naudojasi dalijimosi ekonomikos paslaugomis: važinėja paspirtukais, nuomojasi automobilius, gyvena nuomojamuose būstuose, keliauja, studijuoja užsienyje. Kiekviena iš šių veiklų susijusi su realiomis finansinėmis rizikomis.
Užtenka vieno paprasto pavyzdžio: paspirtuko incidentas miesto centre. Net ir nedidelė avarija gali sukelti ne tik paties vairuotojo sužalojimus, bet ir padaryti nuostolių kitiems žmonėms ar jų turtui. Tokiu atveju išlaidos gali siekti kelis tūkstančius eurų – sumą, kuri jaunam žmogui dažnai yra labai didelė.
Panašiai ir su nuomojamu būstu: užlietas kaimynų butas, sugadinta įranga ar net paprastas neatsargumas gali virsti rimtais finansiniais nuostoliais.
Jaunimas nori suprasti, bet trūksta dialogo
Svarbu pabrėžti, kad jaunimas nėra abejingas finansiniam saugumui. Priešingai, daugiau nei pusė jaunuolių pripažįsta norintys geriau suprasti draudimą ir rizikų valdymą. Tačiau čia išryškėja kita problema – informacijos trūkumas. Vos apie dešimtadalis jaunuolių nurodo, kad tėvai dažnai kalba su jais apie draudimą, o reikšminga dalis teigia, kad ši tema šeimoje apskritai neaptariama.
Mokyklose finansinis raštingumas taip pat dažniau apsiriboja teoriniais pagrindais: kas yra biudžetas, palūkanos ar taupymas. Tačiau realių situacijų analizė – kaip elgtis įvykus nelaimei, kaip įvertinti riziką ar pasirinkti tinkamą apsaugą – vis dar lieka nuošalyje.
Šiandienos informacijos perteklius reiškia, kad jaunam žmogui dar sunkiau atsirinkti, kas svarbu. Todėl vien pateikti informaciją nepakanka, būtina ją paaiškinti per realius scenarijus ir papasakoti apie galimas pasekmes.
Finansinis raštingumas – bendra atsakomybė
Jaunimo finansinis ir rizikos raštingumas negali būti tik vieno sektoriaus užduotis. Jei šios temos neaptariamos šeimoje ir mokykloje, pavienės iniciatyvos ilgalaikio efekto nesukurs.
Tėvai formuoja pirmuosius finansinius įpročius, todėl svarbu ne tik pasirūpinti apsauga, bet ir paaiškinti jos prasmę. Jei vaikas mato, kad apie rizikas nekalbama, tikėtina, kad ir suaugęs jis jų neįvertins tinkamai.
Švietimo sistema turi galimybę suteikti struktūruotas žinias, tačiau svarbiausia – ugdyti praktinius įgūdžius. Pavyzdžiui, simuliuojant realias situacijas: eismo įvykį, turto žalą ar kelionės nesklandumus. Tokie metodai leidžia ne tik suprasti, bet ir „pajausti“ sprendimų pasekmes.
Draudimo sektoriui tenka atsakomybė savo produktus pristatyti aiškiai ir suprantamai. Sudėtingos sąlygos neturėtų trukdyti žmogui suvokti, kokią apsaugą jis iš tiesų gauna.
Saugumo jausmas kuria brandžią visuomenę
Ilgą laiką Lietuvoje daugiau dėmesio buvo skiriama materialiam turtui, o finansinis saugumas ir atsakomybė liko antrame plane. Tai atsispindi ir jaunimo požiūryje, kai saugumo jausmas dažnai grindžiamas ne konkrečiais sprendimais, o tikėjimu, kad „nieko nenutiks“.
Todėl svarbu kelti aiškų tikslą – iki 2030 metų pasiekti bent vidutiniškai aukštą jaunimo draudimo raštingumo lygį. Tai įmanoma tik veikiant kartu: šeimai, švietimo sistemai ir verslui. Draudimo raštingumo indeksas šiuo atveju tampa ne tik rodikliu, bet ir praktiniu įrankiu, leidžiančiu nuosekliai stebėti pažangą ir vertinti pokyčius.
Kuo geriau jauni žmonės supras rizikas ir savo galimybes jas valdyti, tuo labiau jų sprendimai bus pagrįsti ne atsitiktinumu, o sąmoningu pasirinkimu. Tai ilgainiui kuria ir stipresnę ir atsparesnę visuomenę.
About the Author
